JAV automobilių gamintojai ragina Kongresą priimti įstatymą, draudžiantį kiniškus automobilius

Jungtinėse Valstijose bręsta sprendimas, kuris gali smarkiai pakeisti visą automobilių rinką. Didieji JAV automobilių gamintojai ragina Kongresą iki metų pabaigos priimti įstatymą, kuris faktiškai užkirstų kelią kiniškiems automobiliams patekti į Amerikos rinką. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip dar viena prekybos kova, kurioje vietos gamintojai gina savo pelną. Tačiau šį kartą argumentas kur kas rimtesnis: kalbama ne tik apie kainas, bet ir apie duomenis, vairuotojų sekimą, programinę įrangą ir nacionalinį saugumą.

Iniciatyvą palaiko Automobilių inovacijų aljansas, kuriam priklauso tokios bendrovės kaip „General Motors“, „Ford“, „Toyota“, „Volkswagen“, „Hyundai“, „Honda“, „Stellantis“ ir kiti dideli rinkos žaidėjai. Jie nori, kad draudimas neapsiribotų vien tiesioginiu automobilių importu iš Kinijos. Siūloma užkirsti kelią ir kitiems keliams: vietiniam kiniškų automobilių surinkimui, partnerystėms su JAV įmonėmis ar bandymams patekti į rinką per įvairias išimtis.

Kodėl JAV bijo ne tik pigių automobilių

Kiniški elektromobiliai ir hibridai pastaraisiais metais tapo viena didžiausių temų pasaulinėje automobilių rinkoje. Jie dažnai siūlomi už patrauklesnę kainą, turi daug įrangos, sparčiai tobulėja ir spaudžia senus gamintojus. Europoje tokie automobiliai jau tapo matoma rinkos dalimi, o JAV automobilių pramonė nenori laukti, kol tas pats scenarijus pasikartos ir Amerikoje.

Tačiau oficialiai pagrindinis argumentas nėra vien konkurencija. Amerikos pusė pabrėžia, kad šiuolaikinis automobilis jau seniai nebėra tik variklis, ratai ir salonas. Tai prijungtas įrenginys ant ratų. Jis turi kameras, mikrofonus, navigaciją, „Bluetooth“, „Wi-Fi“, mobilųjį ryšį, jutiklius, vairuotojo pagalbos sistemas ir programinę įrangą, kuri nuolat renka bei apdoroja informaciją.

Būtent čia ir atsiranda didžiausia baimė. Jei automobilio programinė ar aparatinė įranga priklauso įmonėms, susijusioms su Kinija, JAV politikai ir pramonės atstovai kelia klausimą: kas gali matyti tuos duomenis? Kur jie keliauja? Ar teoriškai būtų įmanoma sekti maršrutus, jautrius objektus, kariškių judėjimą, infrastruktūrą ar net paveikti automobilio veikimą nuotoliniu būdu?

Įstatymas taikytų ne tik importui

Siūlomas draudimas būtų platesnis, nei paprastas muitų ar importo ribojimų paketas. Jis turėtų įtvirtinti taisykles, kurios neleistų Kinijos automobilių gamintojams pardavinėti automobilių JAV net ir tada, jei jie bandytų apeiti apribojimus per vietinę gamybą ar partnerius. Kitaip tariant, neužtektų pastatyti gamyklą ne Kinijoje arba įkurti bendrą įmonę su vietiniu žaidėju.

Tai svarbu, nes automobilių pramonėje tiekimo grandinės yra labai sudėtingos. Vienas modelis gali būti suprojektuotas vienoje šalyje, surenkamas kitoje, naudoti trečioje šalyje pagamintus komponentus, o programinė įranga gali būti kuriama dar kitur. Todėl įstatymo rengėjai bando apibrėžti ne tik automobilio kilmę, bet ir tai, kas stovi už technologijų, kapitalo ir kontrolės.

Atskirai prieštaraujama galimoms išimtims tokiems gamintojams kaip BYD, „Chery“ ar „SAIC Motor“. JAV automobilių pramonės atstovai mano, kad valstybės remiamos Kinijos bendrovės galėtų pasinaudoti spragomis ir labai greitai įsitvirtinti rinkoje. Jų teigimu, jei durys bus paliktos bent šiek tiek pravertos, vėliau jas uždaryti bus daug sunkiau.

Diskusija jau pasiekė ir netikėtą kliūtį

Įstatymo projektą parengė senatoriai Bernie Moreno ir Elissa Slotkin. Jis jau sulaukė paramos Senate, tačiau galutinis kelias dar nėra baigtas. Viena jautriausių vietų – kaip tiksliai apibrėžti, kuri įmonė laikoma susijusia su Kinija. Tai nėra vien teorinis klausimas, nes pasaulinės automobilių bendrovės turi įvairių akcininkų, investuotojų ir partnerių.

Būtent dėl to kilo diskusija apie „Mercedes-Benz“. Kai kurie JAV politikai perspėjo, kad per plačiai suformuluotos taisyklės galėtų netyčia paliesti ir Vokietijos gamintoją, nes dalis jo akcijų priklauso Kinijos investuotojams. Tai rodo, kokia sudėtinga tapo automobilių pramonė: bandydamas uždrausti vieną rizikos šaltinį, įstatymas gali užkabinti ir visai kitus gamintojus.

Todėl prieš galutinį balsavimą dokumento formuluotės gali būti tikslinamos. JAV nori išvengti situacijos, kai draudimas tampa per siauras ir neveiksmingas, bet kartu nenori sukurti chaoso, kuriame į ribojimų zoną patektų bendrovės, realiai nelaikomos Kinijos valstybės įrankiais.

Kodėl ši istorija svarbi ir Europai

Nors kalbama apie JAV rinką, ši istorija svarbi ir Europai, kartu ir Lietuvos vairuotojams. Kiniški automobiliai Europoje matomi vis dažniau, o jų kaina ir komplektacija daug kam atrodo labai patraukli. Tačiau JAV diskusija primena, kad ateities automobilių klausimas nebėra vien apie tai, kiek jie kainuoja, kiek nuvažiuoja ir kaip greitai įsikrauna. Vis svarbesni tampa duomenys, programinė įranga, gamintojo kilmė ir tai, kas turi prieigą prie automobilio sistemų.

Kinijos ambasada Vašingtone tokius apribojimus vadina protekcionistiniais ir pabrėžia, kad Kinijos rinka išlieka atvira užsienio automobilių gamintojams. Amerikos automobilių pramonė atsako, kad čia kalbama apie saugumą ir sąžiningą konkurenciją. Tiesa, abi pusės turi savo interesų: vieni nori apsaugoti rinką ir darbo vietas, kiti nori išlaikyti galimybę plėstis pasaulyje.

Artimiausi mėnesiai parodys, ar JAV iš tiesų pasirinks griežtą draudimo kelią. Jei taip nutiks, tai bus signalas visam pasauliui: automobiliai tampa ne tik transporto priemonėmis, bet ir technologiniais įrenginiais, kuriems bus taikomi vis griežtesni saugumo reikalavimai. O pirkėjams teks žiūrėti ne tik į kainą ir baterijos talpą, bet ir į klausimą, kuris dar prieš dešimtmetį daug kam būtų skambėjęs keistai: kas iš tikrųjų valdo automobilio duomenis?