Neries dugne – milžiniškas radinys: iškelti prireikė atskiros operacijos

Maždaug penkių metrų ilgio ir apie toną sveriantis metalinis vamzdis tapo sudėtingiausiu radiniu narams, jau antrus metus valantiems Nerį Vilniuje. Įprastai jo iškelti nepavyko – prie aptikimo vietos nuo kranto negalėjo privažiuoti sunkioji technika. Todėl objektą teko tempti upe iki Valakampių pirmojo paplūdimio, kur atsirado galimybė jį saugiai pašalinti.

Apie radinį spalio 28 dieną paskelbęs „MadeinVilnius.lt“ nurodo, kad operacija truko maždaug dvi valandas. Tačiau šis vamzdis – tik vienas iš daugybės daiktų, kuriuos valymo komanda aptinka po vandeniu. Šiemet iš Neries jau iškelta apie 800 kilogramų padangų, daugiau kaip 100 kilogramų stiklo pakuočių ir įvairių buities daiktų.

Nuo krantinės šios atliekos dažniausiai nematomos. Jas aptinkantys narai turi dirbti srovėje, drumstame vandenyje, o kartais suplanuotus nėrimus tenka atidėti.

Vamzdžio paskirtį galima numanyti, tačiau jo istorija neaiški

Neries valymo darbus su narų komanda vykdančio Lietuvos hidrobiologų draugijos nario, „Darnu Group“ konsultanto upių iniciatyvoms Kęstučio Skrupskelio teigimu, pagal konstrukciją vamzdis galėjo būti naudojamas šilumos tinkluose arba nuotekų sistemoje. Vis dėlto tai tik galima jo ankstesnė paskirtis – kaip objektas pateko į upę, tiksliai nežinoma.

Neatmetama, kad srovė galėjo jį atnešti iš kitos vietos. Todėl radinio aptikimo taškas nebūtinai sutampa su vieta, kurioje jis atsidūrė vandenyje. Taip pat spėjama, kad vamzdžiui gali būti apie 40 metų ir į Nerį jis galėjo patekti dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Šias aplinkybes svarbu atskirti nuo patvirtintų faktų: vamzdžio dydis ir iškėlimas žinomi, tačiau jo amžius, naudojimo istorija bei patekimo į upę aplinkybės kol kas pateikiamos kaip prielaidos.

Iškelti vietoje nebuvo galimybės

Didžiausias iššūkis buvo ne vien radinio svoris. Vamzdis gulėjo tokioje vietoje, kurios sunkioji technika negalėjo pasiekti nuo kranto. Vien aptikti objektą ir prie jo panerti nepakako – reikėjo rasti vietą, kur būtų galima užbaigti iškėlimą.

Ieškant sprendimo prisidėjo Vilniaus miesto savivaldybė ir miesto tvarkymo bendrovė „Grinda“. Pasak jos veiklų valdymo grupės vadovo Mato Miliaus, vamzdis buvo tempiamas iki Valakampių pirmojo paplūdimio. Ten jį pavyko iškelti į krantą.

Visa operacija užtruko apie dvi valandas. Paskelbtais duomenimis, po iškėlimo vamzdis buvo nugabentas į „Grindos“ teritoriją, o vėliau numatyta jį perduoti sutvarkyti kartu su kitomis juodojo metalo atliekomis.

Toks atvejis parodo, kodėl upės valymas nėra vien šiukšlių surinkimas. Dideliems objektams pašalinti reikia suderinti narų darbą, technikos galimybes ir prieigą nuo kranto.

Neries dugne Vilniuje aptiktas milžiniškas radinysNuotrauka: Darnu

Didelis daiktas dugne gali tapti kliūtimi plaukiantiems

K. Skrupskelis atkreipia dėmesį, kad paliktas upėje vamzdis ilgainiui galėtų kelti problemų. Metalui rūdijant į aplinką patenka jo oksidai, o sumažėjus vandens lygiui didelis objektas gali tapti kliūtimi upe plaukiantiems žmonėms.

Todėl tokių radinių pašalinimas svarbus ir upės aplinkai, ir jos naudotojams. Po vandeniu esanti kliūtis nuo kranto gali būti sunkiai pastebima, o jos padėtis vandens paviršiaus atžvilgiu keičiasi svyruojant upės lygiui.

Vis dėlto vien iš vamzdžio dydžio negalima spręsti apie konkretaus masto cheminę taršą. Šiuo atveju aiškiai įvardijamos praktinės problemos – svetimkūnis upės vagoje, jo irimas ir galima kliūtis plaukiantiems.

Iš dugno keliamos ne tik automobilių padangos

Šiemet surinktų padangų kiekis siekia apie 800 kilogramų. Tarp jų – lengvųjų automobilių, sunkvežimių ir traktorių padangos. Jos perduotos atliekų tvarkymo bendrovei „Ecoservice“. Daugiau kaip 100 kilogramų stiklo pakuočių nukreipta perdirbti.

Tarp radinių pasitaikė ir daiktų, kurių upėje tikėtumėmės dar mažiau: apie 30 kompaktinių diskų, vaikiškas triratukas, rogutės ir net ąžuolinė gintaro šlifavimo mašina. Toks sąrašas atskleidžia, kad dugne susikaupusios atliekos yra labai skirtingos kilmės.

Pasak K. Skrupskelio, dalis daiktų į vandenį galėjo patekti atsitiktinai, tačiau kiti, tikėtina, buvo išmesti sąmoningai. Konkretaus radinio aplinkybes nustatyti ne visada įmanoma, todėl svarbu ne kiekvienam objektui iš karto priskirti istoriją, o pasirūpinti tinkamu jo pašalinimu.

Po lietaus matomumas gali sumažėti iki nulio

Didelėje valomos atkarpos dalyje dugnas gana lygus ir smėlėtas, tačiau tai nereiškia lengvų darbo sąlygų. Vietomis gylis siekia apie 4,5 metro, narams tenka susidurti su stipria srove ir šviesos stoka.

Darbų grafiką keičia ir orai. K. Skrupskelio teigimu, po lietaus vanduo kartais tampa toks drumstas, kad matomumas po vandeniu sumažėja iki nulio. Tuomet suplanuotus nėrimus tenka atidėti ir laukti geresnių sąlygų.

Dėl šios priežasties valymo darbų tempo negalima vertinti vien pagal žemėlapyje pažymėtą atstumą. Vienoje vietoje pakanka surinkti mažesnes atliekas, kitoje būtina planuoti sudėtingesnę operaciją, o dar kitur laukti, kol bus galima saugiai dirbti.

Tikslas – išvalyti visą per Vilnių tekančią Neries atkarpą

Paskelbtais duomenimis, šiemet jau išvalyta apie du kilometrus Neries vagos. Darbai vykdomi atkarpoje nuo Verkių, ties Trinapolio vienuolynu, Žirmūnų tilto kryptimi. Šių metų plane numatyta išvalyti 7,5–8 kilometrus upės sostinėje.

Praėjusių metų etape narai dirbo ruože nuo Baltojo iki Lazdynų tilto ir iškėlė daugiau nei dvi tonas atliekų. Ilgalaikis sumanymas – sutvarkyti visą per Vilnių tekančią Neries atkarpą, kurios ilgis siekia apie 24 kilometrus.

Darbus inicijuoja ir finansuoja „Darnu Group“. Bendrovės pateikiamais duomenimis, sostinės upių iniciatyvoms ji yra skyrusi daugiau kaip 100 tūkst. eurų. Anksčiau vykdant Vilnelės valymą per trejus metus surinkta apie 10 tonų šiukšlių.

Gyventojams šie radiniai primena ir paprastą dalyką: prie upės paliktos atliekos ne visuomet lieka ten, kur jas galima lengvai surinkti. O pastebėjus didelį, neaiškų objektą vandenyje nereikėtų mėginti jo traukti savarankiškai. Naudingiau užfiksuoti vietą iš saugios pozicijos ir informaciją perduoti atsakingiems miesto tvarkytojams – toną sveriančio vamzdžio istorija parodo, kiek darbo gali pareikalauti vienas toks radinys.