Nuo birželio: „Brent“ pasiekė aukščiausią lygį, nafta brangsta į neregėtas aukštumas

Naftos rinka naują savaitę pradėjo neramiai. Pirmadienį „Brent“ rūšies naftos kaina prekybos metu perkopė 91 JAV dolerį už barelį ir pasiekė aukščiausią lygį nuo birželio 11 dienos. Tuo metu JAV rinkos etalonas WTI taip pat brango, investuotojams iš naujo vertinant riziką, kad atsinaujinę Jungtinių Valstijų ir Irano susirėmimai gali sutrikdyti energijos tiekimą.

Kainų šuolis įvyko po dar vieno savaitgalio, pažymėto didėjančia įtampa Artimuosiuose Rytuose. Rinkoms jautriausia ne vien pati karinė eskalacija, bet ir jos vieta: bet koks pavojus laivybai Persijos įlankos regione iškart kelia klausimą, ar nafta galės sklandžiai pasiekti pirkėjus. Būtent todėl žinios apie išpuolius, blokadas ar grasinimus laivybai taip greitai atsispindi biržose.

„Brent“ kaina pastarosiomis savaitėmis jau buvo smarkiai atsitiesusi nuo ankstesnių žemumų. Prekybos duomenys rodo, kad nafta nuo liepos pradžios atpigo tik trumpam, o vėliau vėl pradėjo brangti, kai viltys dėl ramesnės situacijos regione ėmė blėsti.

Kodėl rinka taip jautriai reaguoja į Iraną

Naftos kainą kelia ne vien faktinis tiekimo sumažėjimas. Dažnai užtenka rizikos, kad tiekimas gali sutrikti. Prekiautojai iš anksto įskaičiuoja vadinamąjį geopolitinį priedą: jei atsiranda tikimybė, kad laivai negalės saugiai plaukti, draudimas brangs, kroviniai vėluos arba dalis eksportuotojų sumažins tiekimą, naftos kaina kyla dar prieš realų trūkumą.

Šįkart nerimą sustiprino pranešimai apie atsinaujinusius JAV ir Irano smūgius bei įtampą aplink strategiškai svarbius jūrų kelius. „Wall Street Journal“ skelbė, kad „Brent“ vėl pakilo virš 90 dolerių ribos, rinkoms reaguojant į paaštrėjusį konfliktą ir galimą tiekimo riziką.

Tokiose situacijose net kelios dienos gali pakeisti rinkos nuotaiką. Jei diplomatiniai signalai stiprėja, kaina gali atsitraukti. Jei pasirodo naujų pranešimų apie smūgius, sankcijas, blokadas ar grasinimus energetikos infrastruktūrai, nafta vėl brangsta. Todėl pirmadienio prekyboje matytas šuolis dar nereiškia, kad kaina būtinai laikysis virš 90 dolerių, bet rodo, kad rinka nebetiki greitu ir stabiliu nusiraminimu.

Ką tai reiškia Lietuvai

Lietuvos vairuotojams naftos brangimas svarbus ne teoriškai. Jei aukštesnė kaina išsilaiko ilgiau, ji gali persikelti į degalinių švieslentes. Tai nevyksta akimirksniu ir priklauso ne tik nuo naftos, bet ir nuo euro bei dolerio kurso, didmeninių kainų, mokesčių, atsargų ir konkurencijos rinkoje. Tačiau kryptis paprasta: brangesnė nafta didina spaudimą degalų kainoms.

Tai aktualu ir platesnei ekonomikai. Degalai veikia transporto, logistikos, žemės ūkio ir dalies paslaugų sąnaudas. Jei nafta brangsta ilgiau, tai gali prisidėti prie infliacijos, kuri Lietuvoje ir taip jautresnė nei euro zonos vidurkis. Kuro kainos greitai tampa ne tik vairuotojų, bet ir verslo bei namų ūkių problema.

Kita vertus, vienos dienos naftos šuolis dar nėra garantija, kad degalai iškart brangs tiek pat. Rinka gali dalį prieaugio prarasti, jei sumažėja geopolitinė įtampa arba atsiranda ženklų, kad tiekimas nebus sutrikdytas. Pirmadienį kai kurie duomenys jau rodė, kad po pasiekto piko „Brent“ kaina dalį prieaugio atidavė, nors išliko gerokai aukščiau ankstesnių žemumų.

Kas gali nutikti toliau

Artimiausiomis dienomis naftos kainą lems ne vien ekonominiai rodikliai, bet ir naujienos iš Artimųjų Rytų. Jei konfliktas toliau plėsis, rinka gali dar kartą bandyti 90 dolerių ribą ir žiūrėti aukščiau. Jei atsiras aiškesnių derybų ar deeskalacijos signalų, dalis rizikos priedo gali išnykti.

Investuotojai taip pat stebės, ar brangstanti nafta nepakeis centrinių bankų planų. Europai tai ypač jautru, nes energijos kainos tiesiogiai veikia infliacijos lūkesčius. Jei nafta ilgiau išliktų brangi, Europos Centriniam Bankui būtų sunkiau kalbėti apie visiškai suvaldytą kainų spaudimą.

Kol kas aišku viena: naftos rinka vėl gyvena pagal geopolitinių naujienų ritmą. „Brent“ šuolis virš 91 dolerio nėra vien skaičius biržos lentelėje – tai signalas, kad investuotojai vėl moka daugiau už apsidraudimą nuo galimų tiekimo sutrikimų. Lietuvos vartotojams tai svarbu todėl, kad tokie signalai, jei užsitęsia, anksčiau ar vėliau pasiekia degalines, vežėjus ir kasdienes kainas.