„Regitroje“ išgirstas pokalbis sukėlė audrą: moteris pasakoja apie galimai padirbtą pažymėjimą ir registraciją į egzaminą

Apsilankymas „Regitroje“ vienai moteriai baigėsi viešu klausimu, kaip tikrinami užsieniečių vairuotojo pažymėjimai. Socialiniame tinkle ji papasakojo girdėjusi, kaip darbuotoja kliento dokumentą pavadino suklastotu, tačiau vėliau tą patį žmogų užregistravo laikyti vairavimo egzaminų. Įrašas sulaukė apie 200 reakcijų ir padalijo komentatorius: vieni reikalavo institucijų paaiškinimo, kiti klausė, kodėl galimybė teisėtai išlaikyti egzaminus laikoma problema.

Apie situaciją viešai parašiusi Sandra Sinkevičiūtė Luk teigia tuo metu laukusi savo eilės. Pasak jos, užsienietį lydėjo lietuviškai kalbantis žmogus, kuris padėjo bendrauti su darbuotoja. Iš pradžių klausimų kilo dėl vertimui reikalingos deklaracijos, vėliau pokalbis pasisuko į pateikto vairuotojo pažymėjimo autentiškumą.

Tai yra įrašo autorės pasakojimas apie nugirstą pokalbį, o ne paskelbta dokumento ekspertizė ar institucijos išvada. Vis dėlto jos aprašyta situacija palietė jautrią temą – pasitikėjimą tuo, kad teisę vairuoti Lietuvos keliuose įgyja reikalavimus atitinkantys žmonės.

Pirmiausia užkliuvo deklaracijoje nurodyta informacija

Moters teigimu, darbuotoja paprašė užpildyti vertėjo deklaraciją ar panašų dokumentą. Jį pateikus, esą pastebėtas neatitikimas: buvo nurodyta, kad klientas ukrainietis arba jo gimtoji kalba ukrainiečių, nors iš dokumentų darbuotoja sprendė apie ryšį su Pakistanu. Įrašo autorė pati tiksliai neįvardija, kuris deklaracijos laukas buvo užpildytas neteisingai.

Lydinčiam asmeniui teko dokumentą pildyti iš naujo. Tačiau vien iš šio epizodo negalima nustatyti nei kliento pilietybės, nei jo mokamų kalbų, nei to, ar klaida padaryta sąmoningai. Kilmės šalis, pilietybė ir gimtoji kalba nėra tapatūs dalykai, todėl svarbu, kas konkrečiai buvo prašoma deklaruoti.

Didesnį nerimą įrašo autorei sukėlė tolesnė pokalbio dalis. Ji pasakoja išgirdusi darbuotojos teiginį, kad pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra suklastotas.

Klientas esą tvirtino, kad dokumentas originalus

Pasak S. Sinkevičiūtės Luk, lydintis žmogus darbuotojos žodžius išvertė užsieniečiui. Šis atsakė, kad jo pažymėjimas originalus, tačiau darbuotoja esą pakartojo, jog sistemoje matoma informacija rodo klastotę.

Kokia tai buvo sistema, kokie duomenys joje pateikti ir ar jau buvo atliktas galutinis dokumento autentiškumo vertinimas, įraše nepaaiškinama. Taip pat nenurodyta, kas vėliau nutiko pačiam pažymėjimui ir ar informacija perduota kitoms institucijoms. Todėl iš socialinio tinklo pasakojimo negalima daryti išvados, kad dokumento suklastojimas jau oficialiai nustatytas.

Autorė mini ir supratusi, kad dėl tokio dokumento klientui galėtų kilti problemų dėl teisės gyventi Lietuvoje. Tačiau tai taip pat jos išgirsto pokalbio interpretacija – konkretaus sprendimo dėl žmogaus migracinio statuso ji nepateikia.

Daugiausia klausimų sukėlė registracija į egzaminus

Įrašo autorės teigimu, lydintis asmuo tuomet paklausė, ar klientas gali Lietuvoje laikyti vairavimo egzaminus ir įgyti lietuvišką pažymėjimą. Darbuotoja esą atsakė teigiamai ir jį užregistravo.

Būtent ši vieta tapo pagrindine ginčo ašimi. Moteriai kilo klausimas, ar po įtarimų dėl vieno dokumento žmogui neturėjo būti taikomi kitokie veiksmai. Tačiau dalis komentatorių atkreipė dėmesį į kitą aplinkybę: registracija laikyti egzaminą nėra vairuotojo pažymėjimo išdavimas.

Pateiktame pasakojime neteigiama, kad klientas jau išlaikė egzaminus ar gavo lietuvišką dokumentą. Taip pat neaišku, ar jis iki apsilankymo vairavo Lietuvoje. Todėl registracijos negalima pateikti kaip įrodymo, kad žmogui tiesiog leista išvažiuoti į gatvę su abejotinu pažymėjimu.

Komentarai išsiskyrė: nuo pasipiktinimo iki klausimo, ar patikra kaip tik nesuveikė

Dalis komentavusiųjų reikalavo aiškumo, kaip elgiamasi aptikus galimai suklastotus dokumentus. Žmonės klausė apie atsakomybę, tikrinimo procedūras ir tai, ar tokia informacija pasiekia kitas institucijas. Įrašo autorė papildomai iškėlė klausimą apie pavėžėjais dirbančius vairuotojus, tačiau duomenų, kad aprašytas klientas vertėsi šia veikla, nepateikė.

Kiti komentatoriai ginčijo pačią pasipiktinimo logiką. Jei darbuotoja atpažino įtartiną dokumentą ir jo nepakeitė lietuvišku pažymėjimu, tai gali reikšti, kad tikrinimas suveikė. Vienas skaitytojas tiesiai paklausė, ar autorės aprašytas epizodas kaip tik neparodo, kad tokie atvejai pastebimi.

Pasigirdo ir prašymų nepaversti vieno pasakojimo išvadomis apie visus užsieniečius. Pateiktose ekrano kopijose nėra statistikos, kuri leistų spręsti, kiek žmonių vairuoja su suklastotais dokumentais ar kokia jų dalis yra atvykėliai.

Kas šioje istorijoje lieka neatsakyta?

Esminiai klausimai – ar pažymėjimas buvo tik įtartinas, ar jo klastojimas patvirtintas, ir kokių veiksmų imtasi dėl paties dokumento. Pateiktose ekrano kopijose „Regitros“ paaiškinimo nėra. Nenurodytas ir padalinys bei tiksli įvykio data, todėl visos procedūros iš autorės pasakojimo atkurti neįmanoma.

Pagal moters aprašytą įvykio pabaigą, klientas buvo užregistruotas į egzaminus. Kad jam išduotas lietuviškas vairuotojo pažymėjimas, duomenų nėra. Viešas įrašas iškėlė pagrįstą klausimą apie dokumentų tikrinimo eigą, tačiau atsakymo, kas padaryta dėl galimos klastotės, jame taip ir neliko.