Rugsėjį vairuotojų laukia spąstai keliuose: kelionė gali užtrukti gerokai ilgiau, nei planavote

Rugsėjis Lietuvos keliuose visada turi savą chaosą. Visi grįžta iš atostogų, vaikai vėl vežami į mokyklas, miestuose daugėja automobilių, rytais ilgėja eilės prie sankryžų, o kelionės, kurios vasarą atrodė paprastos, staiga ima reikalauti daugiau kantrybės.

Tačiau šiemet vairuotojams teks atlaikyti ne tik įprastą rugsėjo eismo sugrįžimą. Prie didesnių srautų prisideda ir kelių infrastruktūros darbai, todėl kai kuriuose ruožuose kelionės gali užtrukti ilgiau, nei esate įpratę.

„Via Lietuva“ įspėja, kad vairuotojai turėtų iš anksto įvertinti eismo situaciją, planuoti keliones su laiko atsarga ir būti itin atidūs darbų zonose. Kitaip paprasta kelionė į darbą, mokyklą, pajūrį ar kitą miestą gali virsti ilgu stovėjimu spūstyje.

Rugsėjį susidės du nemalonūs dalykai

Pagrindinė problema ta, kad rugsėjį keliuose vienu metu susikirs du veiksniai: išaugę eismo srautai ir intensyvūs kelių darbai.

Vasarą dalis žmonių atostogauja, kai kurie dirba laisvesniu grafiku, miestai šiek tiek ištuštėja. Rugsėjį viskas grįžta atgal. Mokyklos, darželiai, universitetai, įprastas darbo ritmas, komandiruotės, rytiniai ir vakariniai pikai. Keliuose automobilių tampa daugiau, o net ir nedidelis ribojimas tuomet jaučiamas daug stipriau.

„Via Lietuva“ Projektų grupės vadovė Viktorija Petrėtienė pažymi, kad šiuo metu vienu metu vykdoma daug eismo dalyviams ir šalies gyventojams svarbių projektų – nuo magistralių remonto ir tiltų rekonstravimo iki eismo saugumą gerinančių sprendimų gyvenvietėse.

Tai reiškia, kad vairuotojai turėtų nusiteikti ne vien teoriniams perspėjimams. Kai kuriuose ruožuose tikrai gali tekti važiuoti lėčiau, persirikiuoti, stovėti eilėse, laikytis laikinų ženklų ar rinktis kitą maršrutą.

Ir čia svarbiausia ne pykti ant kelininkų, o planuoti laiką. Nes kelias, kuris anksčiau trukdavo 25 minutes, rugsėjį gali užtrukti 40. O kelionė tarp miestų gali pailgėti ne dėl oro, ne dėl avarijos, o dėl remontuojamo tilto ar susiaurėjusios važiuojamosios dalies.

Didžiausi darbai – magistralėse

Šiemet dideli darbai vyksta automagistralėse A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys. Paprastojo remonto darbai šiuose keliuose vykdomi daugiau kaip 105 kilometrų ruožuose.

Iki metų pabaigos planuojama sutvarkyti daugiau kaip 64 kilometrus šių automagistralių ir 12 tiltų bei viadukų. Iš viso šiemet numatoma atnaujinti apie 100 kilometrų magistralinių kelių.

Didžiausias darbų mastas tenka automagistralei A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Šiuo metu remonto darbai joje vykdomi daugiau kaip 83 kilometrų ruožuose.

Tai vienas svarbiausių šalies kelių, kuriuo kasdien juda milžiniški transporto srautai: lengvieji automobiliai, vilkikai, tarpmiestiniai autobusai, žmonės, važiuojantys į darbą, namo, pajūrį ar oro uostą. Todėl net laikinas eismo susiaurinimas tokioje magistralėje gali greitai sukurti spūstį.

Ypač daug dėmesio sulauks ir Islandijos plento ties Kaunu rekonstravimo darbai. Ten remontuojamas viadukas per Jonavos gatvę ir paskutinis tiltas per Nerį. Šie statiniai yra A1 magistralės 99,5–99,8 km ruože, o darbus planuojama baigti 2027 metų trečiąjį ketvirtį.

Tai reiškia, kad vairuotojai šioje vietoje turės apsišarvuoti kantrybe ne tik rugsėjį.

Viena klaida gali kainuoti daug laiko

Tokiose situacijose didžiausia vairuotojų klaida – išvažiuoti paskutinę minutę, tikintis, kad „kaip nors pravažiuosiu“. Rugsėjį šis planas gali labai greitai sugriūti.

Jeigu važiuojate į darbą, svarbų susitikimą, gydytojo vizitą, oro uostą ar vežate vaiką į mokyklą, verta iš anksto pasitikrinti, ar maršrute nėra darbų ir laikinų ribojimų. Kartais pakanka išvažiuoti 15–20 minučių anksčiau, kad kelionė nevirstų nervų išbandymu.

Dar svarbiau – neskubėti darbų zonose. Kai kelias susiaurintas, pasikeitęs eismo organizavimas, šalia dirba žmonės ir technika, kiekvienas neatsargus manevras tampa pavojingesnis nei įprastai.

Laikini greičio ribojimai nėra pastatyti dėl grožio. Jie skirti tam, kad vairuotojai spėtų sureaguoti, o kelininkai galėtų dirbti saugiau. Deja, kai kurie vairuotojai į tokius ruožus įvažiuoja taip, lyg ribojimai negaliotų jiems. Rezultatas dažnai tas pats: staigus stabdymas, avarinės situacijos, apgadinti automobiliai ir dar didesnės spūstys visiems kitiems.

Todėl rugsėjį keliuose verta važiuoti ne tik greitai, bet ir protingai. Kartais ramus tempas sutaupo daugiau laiko nei bandymas visus aplenkti.

Kaip pasiruošti, kad kelionė nevirstų kančia

Prieš išvažiuodami verta pasitikrinti eismo situaciją ir, jei reikia, rinktis alternatyvų maršrutą. Tai ypač aktualu važiuojant magistralėmis ar per didmiesčių prieigas.

Jeigu žinote, kad važiuosite per remontuojamą ruožą, geriau iš anksto susitaikyti su mintimi, kad kelionė gali užtrukti. Tada mažiau nervinsitės, mažiau rizikuosite ir mažiau pykčio išliesite ant kitų vairuotojų.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į išvykimo laiką. Kartais pusvalandis anksčiau arba vėliau gali pakeisti visą kelionę. Ypač rytais ir vakarais, kai susidaro didžiausi srautai.

Dar vienas paprastas, bet labai svarbus dalykas – stebėti kelio ženklus. Remontuojamuose ruožuose eismo organizavimas gali keistis, o įprotis važiuoti „kaip visada“ gali pakišti koją. Jeigu vakar viena juosta buvo atvira, šiandien ji jau gali būti uždaryta. Jeigu navigacija rodo vieną maršrutą, realūs kelio ženklai vis tiek yra svarbiausi.

Rugsėjį Lietuvos keliuose reikės daugiau kantrybės. Daugiau dėmesio. Ir daugiau laiko atsargos.

Kelių darbai anksčiau ar vėliau baigsis, o sutvarkyti tiltai, viadukai ir magistralės bus naudingi visiems. Tačiau kol darbai vyksta, vairuotojams teks prisitaikyti.

Todėl geriausias patarimas paprastas: jeigu rugsėjį važiuojate svarbiu maršrutu, neplanuokite kelionės taip, lyg kelias būtų tuščias vasaros sekmadienio rytą. Šiemet kai kurie ruožai gali nemaloniai priminti, kad ruduo keliuose prasideda ne kalendoriuje, o spūstyje.