Rusija derybų metu pareikalavo grąžinti NATO į 1997 m. ribas

Rusijos delegacija derybose Abu Dabyje pareikalavo riboti NATO plėtrą ir mažinti Aljanso karinį buvimą valstybėse, prisijungusiose po 1997 metų, skelbia „The Moscow Times“, remdamasis „RBK-Ukraina“ šaltiniais. Toks reikalavimas tiesiogiai paliestų ir Lietuvą: mūsų šalis į NATO įstojo 2004-aisiais. Maskva taip pat siekia apriboti karinį bendradarbiavimą su Ukraina bei kitomis posovietinėmis valstybėmis.

Apie šias sąlygas pranešama remiantis derybų dalyvių informacija. Jas Rusijos atstovai esą iškėlė pirmąją trišalių pokalbių dėl karo Ukrainoje užbaigimo dieną, savo reikalavimus pristatydami kaip „saugumo garantijas“ Rusijai.

Formuluotė apie NATO grąžinimą į „1997 metų ribas“ šiuo atveju reiškia siekį keisti Aljanso karinį išsidėstymą. Tai nėra paskelbtas susitarimas ar sprendimas pašalinti vėliau prisijungusias valstybes iš NATO.

Ką Maskvos reikalavimas reikštų Lietuvai?

Lietuvai svarbiausia šio reikalavimo dalis – sąjungininkų karinis buvimas. Maskva siekia, kad po 1997 metų į NATO įstojusiose valstybėse būtų sumažintas Aljanso pajėgų ir karinės infrastruktūros mastas.

Todėl už abstrakčios datos slypi labai konkretus klausimas: kokios sąjungininkų pajėgos galėtų būti dislokuojamos Lietuvoje ir kitose rytinio Aljanso pakraščio šalyse. Toks pokytis paliestų regiono gynybą ir atgrasymą.

Reikalavimas apimtų gerokai daugiau nei Baltijos valstybes. Po 1997 metų prie NATO prisijungė iš viso 16 dabartinių narių, tarp jų Lenkija, Rumunija, Suomija ir Švedija. Taigi Maskvos siūlomi apribojimai būtų susiję su puse dabartinio Aljanso valstybių.

Prieš invaziją skambėjusios sąlygos grįžta į derybas

Panašius reikalavimus Rusija Vakarams pateikė dar 2021 metų gruodį, prieš pradėdama plataus masto invaziją į Ukrainą. Dabar, remiantis paskelbta informacija, jie vėl keliami pokalbiuose dėl karo užbaigimo.

Vladimiro Medinskio vadovaujama delegacija šias sąlygas sieja su platesne Europos saugumo architektūra. Maskva teigia, kad tokio pobūdžio pasiūlymus Vladimiras Putinas mėgino aptarti su tuomečiu JAV prezidentu Joe Bidenu dar 2022 metų žiemą.

Tai rodo, kad Rusijos keliami klausimai peržengia Ukrainos teritorijos ar paliaubų sąlygų ribas. Siekiama derėtis ir dėl NATO veiklos kitose Europos valstybėse.

„The Telegraph“ šaltinių teigimu, tokios sąlygos Aljansui nepriimtinos. Pranešimų, kad NATO būtų sutikusi su skelbiamais Rusijos reikalavimais, pateiktoje informacijoje nėra.

Ukraina siekia ilgalaikių saugumo garantijų

Tuo metu Ukrainos delegacijos dėmesys sutelktas į šalies saugumą pasibaigus kovoms. Kaip skelbiama, Rustemo Umerovo vadovaujami atstovai nepriėmė JAV pasiūlymo perbraižyti Donecko ir Luhansko sričių ribas.

Kyjivas taip pat paprašė sąjungininkų dešimt metų po karo finansuoti 800 tūkst. karių Ukrainos kariuomenę. Šis prašymas atspindi siekį išlaikyti dideles gynybos pajėgas ir pasibaigus aktyviems karo veiksmams.

JAV delegacija savo ruožtu pasiūlė V. Putinui sutikti, kad Ukraina po kovų gautų saugumo garantijas, parengtas pagal Šiaurės Atlanto sutarties nuostatų pavyzdį. Konkreti tokių garantijų apimtis pateiktoje informacijoje neatskleidžiama.

Lietuvai esminė šių pranešimų žinia – Maskva derybose dėl Ukrainos vėl mėgina kelti ir kitų Europos valstybių gynybos klausimus. Kol kas kalbama apie Rusijos reikalavimus, o ne apie sutartus NATO įsipareigojimų ar sąjungininkų karinio buvimo pokyčius.