Rusijai užtrenkiamos dar vienos durys: Estija uždaro visą sausumos sieną, Baltijos regione – griežtas atsakas

Rusijai užtrenkiamos dar vienos durys
Rusijai užtrenkiamos dar vienos durys

Baltijos regione žengtas dar vienas svarbus žingsnis stiprinant saugumą. Estija paskelbė, kad nuo gruodžio 1 dienos visiškai sustabdys žmonių ir automobilių judėjimą per pasienio kontrolės punktus su Rusija. Tai reiškia, kad nebeliks galimybės įprastai kirsti Estijos ir Rusijos sausumos sienos nei automobiliu, nei pėsčiomis. Sprendimas priimtas po Estijoje atskleisto sabotažo išpuolio, kurį šalies saugumo tarnybos sieja su Rusijos karine žvalgyba. Lietuvai ši žinia taip pat svarbi – mūsų šalis kartu su Latvija ir Estija jau ne vienus metus stiprina rytinių sienų apsaugą, o naujausias Talino sprendimas rodo, kad Baltijos valstybės yra pasirengusios imtis ir griežčiausių priemonių.

Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Baltijos valstybės nuosekliai griežtino pasienio kontrolę, ribojo Rusijos piliečių atvykimą ir stiprino nacionalinio saugumo priemones. Dabar Estija žengia dar toliau – nuspręsta laikinai uždaryti visus sausumos kelių pasienio punktus su Rusija.

Lietuvos gyventojams tai svarbi naujiena, nes rytinis Europos Sąjungos pasienis išlieka viena jautriausių regiono saugumo vietų. Nors Lietuva ir Latvija kol kas nėra visiškai sustabdžiusios judėjimo per visus savo pasienio punktus su Rusija, Estijos sprendimas keičia padėtį visame regione.

Svarbiausia tai, kad Estija tokį sprendimą priėmė ne dėl įprastų pasienio procedūrų ar infrastruktūros darbų. Tai tiesioginis atsakas į Rusijai priskiriamus priešiškus veiksmus.

Nuo gruodžio 1-osios Rusijos ir Estijos siena bus uždaryta

Estijos vyriausybė lapkričio 20 dieną patvirtino, kad nuo gruodžio 1-osios šešiems mėnesiams sustabdomas sienos kirtimas visuose penkiuose kelių pasienio kontrolės punktuose – Narva-1, Narva-2, Koiduloje, Luhamoje ir Saatse.

Iki šiol faktiškai veikė trys pagrindiniai pasienio punktai, tačiau nuo gruodžio pradžios nebeliks ir šių galimybių.

Apribojimai galios tiek automobiliams, tiek pėstiesiems. Tai reiškia, kad žmonės negalės įprastai pereiti sienos ir per Narvos tiltą, jungiantį Estiją su Rusijos Ivangorodu.

Sprendimas numatytas šešiems mėnesiams, tačiau tai nereiškia, kad po šio laikotarpio sienos automatiškai atsivers. Estijos vyriausybė iš naujo įvertins saugumo padėtį ir spręs, ar apribojimus būtina pratęsti.

Išimtis numatyta krovinių gabenimui geležinkeliais – jis galės tęstis pagal galiojančias sankcijas ir muitinės kontrolės reikalavimus.

Lietuva jau sustiprino sienos su Kaliningradu apsaugą

Estijos sprendimas priimtas tuo metu, kai ir Lietuva imasi papildomų saugumo priemonių pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi.

Lietuvoje iki lapkričio pabaigos pratęstas sustiprintas valstybės sienos apsaugos režimas. Pasienyje pasitelkiami papildomi pajėgumai, įskaitant kariuomenės pagalbą.

Lietuvos institucijos pabrėžia, kad tokios priemonės reikalingos reaguojant į galimas provokacijas ir priešišką veiklą.

Vis dėlto Lietuvos situacija skiriasi nuo Estijos. Mūsų šalis turi sieną su Kaliningrado sritimi, o jos kirtimui galioja specifiniai apribojimai. Kybartų pasienio kontrolės punktas išlieka veikiantis, tačiau judėjimas per jį griežtai kontroliuojamas.

Prezidentas Gitanas Nausėda neatmetė galimybės, kad Lietuva ateityje taip pat galėtų imtis panašių priemonių, jeigu Rusija toliau siektų destabilizuoti regioną.

Taigi Estijos sprendimas nėra automatiškas visų Baltijos valstybių sienų uždarymas, tačiau jis yra reikšmingas bendros regiono saugumo politikos pokytis.

Rusijos karinei žvalgybai metami rimti kaltinimai

Vienas svarbiausių veiksnių, nulėmusių Estijos sprendimą, buvo lapkričio 14 dieną įvykdytas mėginimas surengti išpuolį prieš šalies gynybos pramonės bendrovę „Threod Systems“.

Įmonė, įsikūrusi Viimsyje netoli Talino, gamina bepiločius orlaivius ir kitą gynybos sektoriui skirtą įrangą.

Estijos saugumo institucijų duomenimis, buvo mėginta sukelti gaisrą bendrovės patalpose. Dėl sustiprintų saugumo priemonių ir operatyvios apsaugos reakcijos didesnės žalos pavyko išvengti.

Estijos vidaus saugumo tarnyba KAPO paskelbė turinti įrodymų, kad išpuolį organizavo Rusijos karinė žvalgyba GRU. Tyrimo metu sulaikyti aštuoni įtariamieji, susiję su Latvija.

Estijos valdžios vertinimu, šis incidentas nėra atsitiktinis nusikaltimas. Jis siejamas su platesne priešiškos veiklos kampanija prieš Europos valstybes, remiančias Ukrainą.

Talinas pabrėžia, kad saugumo grėsmės negali likti be atsako, todėl pasienio punktų uždarymas laikomas viena iš priemonių Rusijos specialiųjų tarnybų veiklai apsunkinti.

Rusijos pasienyje – eilės: žmonės skuba iki paskutinės dienos

Tuo metu Rusijos pasienio mieste Ivangorode susidarė žmonių eilės. Kaip praneša „Euronews“, keliautojai su lagaminais, kuprinėmis ir krepšiais skuba kirsti sieną, kol ji dar neuždaryta.

Dalis žmonių grįžta į Estiją, kiti vyksta pas artimuosius arba mėgina susitvarkyti asmeninius reikalus.

Nors sienos uždarymas pirmiausia grindžiamas nacionalinio saugumo argumentais, jis turės pasekmių ir paprastiems gyventojams. Ypač tiems, kurių šeimos nariai gyvena skirtingose sienos pusėse.

Estijos vyriausybė paragino Rusijoje esančius gyventojus grįžti dar prieš gruodžio 1 dieną. Vėliau kelionė sausumos keliais gali tapti gerokai sudėtingesnė.

Narvos miesto valdžia taip pat išreiškė susirūpinimą dėl gyventojų, kuriems būtina lankyti pagyvenusius artimuosius, dalyvauti laidotuvėse ar spręsti neatidėliotinus šeimos klausimus.

Latvija taip pat pajus Estijos sprendimo pasekmes

Estijai sustabdžius sienos kirtimą, dalis keliautojų gali mėginti vykti per Latviją. Šioje šalyje kol kas veikia Terehovos ir Grebņevos pasienio kontrolės punktai su Rusija, nors jų veiklai taikomi griežti apribojimai.

Latvijos valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas Guntis Pujatas jau perspėjo, kad padidėję srautai gali pareikalauti papildomų pasieniečių darbo valandų, o pasienyje gali susidaryti eilės.

Tai reiškia, kad Estijos sprendimo poveikis neapsiribos vien Narvos ar Ivangorodo miestais.

Vis dėlto Latvijos pasienio punktų veikimas nereiškia, kad visi norintys galės per juos laisvai keliauti. Atvykimui galioja pilietybės, dokumentų, saugumo ir kiti reikalavimai.

Estijos sprendimas siunčia aiškią žinią Maskvai

Estijos valdžia neslepia, kad sienos uždarymas yra atsakas į Rusijos veiksmus. Pasak šalies pareigūnų, sienos kirtimo ribojimai gali sumažinti Rusijos specialiųjų tarnybų galimybes verbuoti ir paveikti žmones, taip pat apsunkinti sankcijų apėjimą.

Maskva į šį sprendimą sureagavo neigiamai. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atmetė Estijos kaltinimus, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė svarstysianti atsakomąsias politines ir diplomatines priemones.

Tačiau Estijos vyriausybė pabrėžia, kad valstybės saugumas yra svarbiausias prioritetas.

Šis sprendimas taip pat rodo platesnę tendenciją. Nuo 2022 metų Rusijos kaimynystėje esančios Europos valstybės vis dažniau renkasi griežtesnę pasienio kontrolę ir papildomus saugumo apribojimus.

Suomija sausumos sienos perėjimo punktus su Rusija uždarė dar 2023 metų pabaigoje. Dabar prie visiškai sustabdžiusių kelių pasienio punktų veiklą prisijungia ir Estija.

Baltijos regiono saugumui – naujas etapas

Nuo gruodžio 1 dienos Estijos ir Rusijos sausumos sienos kirtimas įprastais pasienio punktais bus sustabdytas. Tai vienas griežčiausių iki šiol Estijos priimtų sprendimų santykiuose su Rusija.

Lietuvai svarbu tai, kad šis žingsnis priimtas ne izoliuotai. Estija apie savo sprendimą informavo kaimynines valstybes, o visas Baltijos regionas jau kelerius metus susiduria su panašiais saugumo iššūkiais.

Ar ateityje panašių sprendimų imsis Lietuva ir Latvija, kol kas neaišku. Tačiau Estijos pavyzdys rodo, kad valstybės yra pasirengusios visiškai sustabdyti susisiekimą per sausumos pasienio punktus, jeigu saugumo grėsmės tampa pakankamai rimtos.

Svarbiausia šios naujienos žinia – Estija neapsiribojo perspėjimais ir po įtariamo sabotažo nusprendė imtis konkrečių veiksmų. Nuo gruodžio 1-osios Rusijai bus uždarytas dar vienas tiesioginis sausumos kelias į Europos Sąjungą, o Baltijos regiono pasienio saugumo politika taps dar griežtesnė.

Prenumeruoti

Rytinis laiškas su 5 skaitomiausiais straipsniais

Įvertinkite šį straipsnį:

" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.webp" width="56" height="56" alt="😡" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.webp" width="56" height="56" alt="😕" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.webp" width="56" height="56" alt="😐" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.webp" width="56" height="56" alt="🙂" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.webp" width="56" height="56" alt="😍" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai

Būkite pirmas, kuris pakomentuos

El. paštas neprivalomas ir nebus skelbiamas viešai.

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius