Šildymas gali brangti iki 25 procentų: skolų turinčiam gyventojui jau tenka vidutiniškai 1 267 eurų įsipareigojimų

Artėjanti žiema daliai gyventojų reikš didesnes sąskaitas tuo metu, kai ankstesni įsiskolinimai dar nepadengti. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos prognozėmis, vidutinė šilumos kaina šį sezoną gali būti maždaug 22–25 proc. didesnė nei pernai. Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenys rodo, kad jau praėjusį šildymo sezoną naujų skolų skaičius padidėjo penktadaliu, o vienam skolininkui dabar tenka daugiau atskirų nepadengtų įsipareigojimų.

Didesnė šildymo sąskaita savaime gyventojo kredito reitingo nekeičia. Rizika atsiranda tuomet, kai jos nepavyksta apmokėti laiku ir mokėjimas tampa pradelstas. Tokios skolos pasekmės gali būti juntamos ir pasibaigus šildymo sezonui – pavyzdžiui, kreipiantis dėl paskolos ar norint pirkti išsimokėtinai.

Pasak „Creditinfo Lietuva“ Teisės skyriaus vadovės Dovilės Krikščiukaitės, šildymo mėnesiais naujų skolų šilumos tiekėjams paprastai padaugėja 35–47 proc., palyginti su vasaros laikotarpiu. Šiemet didesnės šilumos kainos gali dar labiau apsunkinti atsiskaitymus tiems, kurių biudžete ir iki žiemos nelikdavo finansinės atsargos.

Kainos augimas ir sąskaitos padidėjimas – ne visai tas pats

Prognozuojamas 22–25 proc. vidutinės šilumos kainos augimas nereiškia, kad kiekvieno būsto sąskaita padidės būtent tiek. Galutinę sumą lems ir suvartojimas: kokia bus žiema, kiek šilumos reikės konkrečiam namui ir kaip efektyviai ji bus naudojama. Vis dėlto, esant panašiam suvartojimui, aukštesnė kaina namų ūkių išlaidose bus aiškiai matoma.

Supaprastintas palyginimas parodo galimą skirtumą eurais: jei už tą patį šilumos kiekį anksčiau reikėdavo mokėti 100 eurų, kainai padidėjus 22–25 proc. suma siektų 122–125 eurus. Ankstesnei 150 eurų sumai atitiktų maždaug 183–187,50 euro. Tai skaičiavimo pavyzdžiai, o ne konkrečių būstų sąskaitų prognozė, tačiau jie leidžia įvertinti, kokios papildomos mėnesio atsargos gali prireikti.

Kredito biuro stebima skolų dinamika rodo, kad daliai gyventojų sunkumai prasidėjo dar iki šio sezono. Per 2025–2026 metų šildymo sezoną naujų skolų skaičius išaugo 20,2 proc. Ankstesniais dviem sezonais – 2022–2023 ir 2023–2024 metų – šis rodiklis mažėjo.

Šildymo sezonas jau prasideda: penki patikrinimai padės išvengti šaltų kambarių ir didesnių sąskaitųNuotrauka: Pexels / BOOM 💥 Photography

Skolininkų šiek tiek mažiau, bet vienam žmogui tenka daugiau skolų

Šio sezono pradžios duomenys nėra vienareikšmiai. Spalio 1 dieną skolininkų buvo 2,8 proc. mažiau nei prieš metus, o bendra nepadengtų skolų suma sumažėjo 3,7 proc. Tačiau aktyvių skolų skaičius tuo pat metu buvo 8,6 proc. didesnis. Vadinasi, sumažėjęs skolininkų skaičius dar neparodo, kad skolų turinčių žmonių padėtis pastebimai palengvėjo.

Vienam skolininkui šiemet vidutiniškai tenka 3,19 atskiros skolos, kai prieš metus teko 2,86. Vidutinė vienos skolos suma sumažėjo maždaug 50 eurų, iki 397 eurų, tačiau bendras vieno žmogaus įsiskolinimas beveik nepasikeitė: dabar jis siekia apie 1 267 eurus, palyginti su maždaug 1 279 eurais prieš metus.

D. Krikščiukaitės vertinimu, bendru mastu mažesnis skolininkų skaičius ir sumažėjusi skolų suma rodo pagerėjimą, tačiau atskiro skolininko situacija išlieka panaši. Jam reikia padengti beveik tokio pat dydžio bendrą įsiskolinimą, tik šis išskaidytas į daugiau atskirų skolų. Prie jų prisidėjus didesnėms žiemos sąskaitoms, atsiskaityti gali būti dar sunkiau.

Ilgesnio laikotarpio palyginimas taip pat rodo augusią naštą. Nuo 2022–2023 iki 2025–2026 metų sezono vidutinis skolininkų skaičius padidėjo 25,8 proc., vidutinė bendra nepadengtų skolų suma – 17 proc., o vidutinis aktyvių skolų skaičius – 4,2 proc.

Pradelsta sąskaita gali priminti apie save ir po žiemos

Šildymo išlaidos labiausiai išauga keliems mėnesiams, tačiau vėluojančio mokėjimo poveikis finansiniam vertinimui gali trukti ilgiau. D. Krikščiukaitė pabrėžia, kad kreditoriai, vertindami žmogaus galimybes prisiimti naujus įsipareigojimus, atsižvelgia ir į informaciją apie ankstesnius pradelstus mokėjimus.

Tokia informacija gali būti aktuali ne vien bankams ar kitoms finansų įstaigoms. Mokėjimų istoriją gali vertinti telekomunikacijų bendrovės, prekių išsimokėtinai tiekėjai, automobilių ar įrangos nuomos įmonės. Ją pateikti gali prašyti ir būsto nuomotojai. Todėl šildymo skola gali tapti papildoma aplinkybe sprendžiant dėl visai kitos paslaugos.

Kiek šią žiemą padidės naujų skolų skaičius ir jų suma, kol kas prognozuoti sunku. Kredito biuro atstovė atkreipia dėmesį į riziką, tačiau dabartiniai duomenys dar neleidžia nustatyti, kokio masto įsiskolinimų augimo sulauksime.

Biudžetą verta peržiūrėti dar negavus didžiausios sąskaitos

Augančioms išlaidoms pasiruošti ekspertė siūlo pradėti nuo sąskaitų išrašų ir esamų įsipareigojimų peržiūros. Joje dažnai išryškėja reguliariai mokamos, bet retai naudojamos prenumeratos, nebeaktualūs paslaugų planai ir smulkūs pirkiniai, kurių bendra mėnesio suma lieka nepastebėta. Atsisakius dalies tokių išlaidų, atsirastų lėšų didesnėms sąskaitoms padengti.

D. Krikščiukaitė taip pat siūlo smulkiems pirkiniams nustatyti mėnesio ribą, o sutaupytą sumą atskirti nuo kasdienių pinigų – pavyzdžiui, automatiškai pervesti į šildymo išlaidoms skirtą sąskaitą. Toks sprendimas leidžia aiškiau matyti, kiek atsargos jau sukaupta ir kokio skirtumo dar trūksta.

Tačiau jeigu sąskaitai apmokėti lėšų vis tiek nepakanka, vien biudžeto peržiūros gali neužtekti. Tokiu atveju svarbu kuo anksčiau kalbėtis su šilumos tiekėju.

Dėl mokėjimo grafiko geriau tartis nelaukiant augančios skolos

Pasak kredito biuro atstovės, su tiekėju galima tartis dėl skolos grąžinimo grafiko, o mokėjimo atidėjimo sąlygomis teirautis individualiai. Įformintas susitarimas ir jo laikymasis gali padėti išvengti teisminio išieškojimo bei papildomų išlaidų, o mokėjimas dalimis leidžia tolygiau paskirstyti finansinę naštą.

Kreiptis verta jau tada, kai tampa aišku, kad visos sąskaitos nustatytu laiku padengti nepavyks. Laukiant kito mėnesio, prie neapmokėtos sumos gali prisidėti nauja sąskaita, todėl reikalinga suma didės net ir neprisiimant jokių kitų įsipareigojimų.

Šio sezono pradžioje vienam skolininkui jau tenkanti maždaug 1 267 eurų skola rodo, kad dalis gyventojų į žiemą žengia turėdami ankstesnių finansinių sunkumų. Būtent jiems prognozuojamas šilumos brangimas gali reikšti sunkiausią pasirinkimą – kaip apmokėti naujas sąskaitas ir kartu mažinti senas skolas.