„Sony“ ir „Warner“ padavė į teismą „Anthropic“: reikalauja 1,4 mln. kronų už kiekvieną dainą

Dirbtinio intelekto milžinė „Anthropic“, sukūrusi „Claude“, atsidūrė vienoje rimčiausių iki šiol autorių teisių kovų. „Sony Music Publishing“ ir „Warner Chappell Music“ kreipėsi į JAV federalinį teismą, kaltindamos bendrovę masiškai ir neteisėtai naudojus autorių teisių saugomus kūrinius. Muzikos leidėjai teigia, kad „Anthropic“ ne tik naudojo dainų tekstus ir kitą saugomą medžiagą savo dirbtinio intelekto modeliams mokyti, bet dalį jos esą gavo iš piratinių šaltinių.

Ieškinio mastas milžiniškas. Kalbama apie dešimtis tūkstančių muzikos kūrinių, o už kiekvieną tyčinį autorių teisių pažeidimą leidėjai gali siekti iki 150 tūkst. JAV dolerių žalos atlyginimo – tai maždaug 1,4 mln. Norvegijos kronų. Jei teismas pripažintų didelę dalį reikalavimų pagrįstais ir priteistų maksimalias sumas, bendra teorinė „Anthropic“ finansinė rizika galėtų būti skaičiuojama milijardais dolerių.

Tarp minimų dainų – kūriniai, kuriuos žino visas pasaulis

Ieškinyje minimos ne nežinomos ar seniai pamirštos kompozicijos. Tarp kūrinių, kuriuos leidėjai teigia buvus neteisėtai panaudotus, yra tokios dainos kaip „Ain’t No Mountain High Enough“, „All I Want for Christmas Is You“, „Eye of the Tiger“, „Livin’ on a Prayer“, „September“, „Hallelujah“, „Uptown Funk“ ir Taylor Swift „Paper Rings“.

Tačiau pats ginčas yra kur kas platesnis nei keli garsūs pavadinimai. „Sony“ ir „Warner“ tvirtina, kad „Anthropic“ vykdė didelio masto duomenų rinkimo operaciją: esą buvo kopijuojami dainų tekstai iš licencijuotų tekstų paslaugų, naudojamos įvairios interneto duomenų bazės, taip pat atsisiųsti milijonai piratinių knygų, tarp kurių galėjo būti natų ir dainų tekstų.

Vienas rimčiausių kaltinimų susijęs būtent su tuo, kaip duomenys buvo gauti. Leidėjai teigia, kad vienas iš „Anthropic“ įkūrėjų Benjaminas Mannas dar 2021 metais per „BitTorrent“ iš „Library Genesis“ atsisiuntė mažiausiai penkis milijonus knygų, o vėliau bendrovės darbuotojai esą papildomai gavo dar milijonus leidinių iš kitų piratinių šaltinių.

„Anthropic“ šiuos kaltinimus ginčija ir pareiškė ketinanti aktyviai gintis teisme.

Ginčas jau nebe vien apie tai, ar DI gali „mokytis“ iš kūrinių

Čia prasideda dalis, kuri gali būti svarbi visai dirbtinio intelekto industrijai. Pastaraisiais metais teismai vis dažniau susiduria su dviem atskirais klausimais. Pirmasis – ar autorių teisių saugomų kūrinių naudojimas dirbtiniam intelektui mokyti gali būti laikomas teisėtu „fair use“, arba sąžiningu naudojimu, pagal JAV teisę. Antrasis – net jei pats mokymas tam tikromis aplinkybėmis būtų leidžiamas, ar bendrovė gali tam skirtus kūrinius įsigyti pirataudama.

Būtent antrasis klausimas „Anthropic“ jau yra sukėlęs milžiniškų problemų. Byloje su knygų autoriais buvo pripažinta svarbi takoskyra: pats kūrinių naudojimas modelio mokymui ir neteisėtas jų gavimas nėra tas pats dalykas. Bendrovė vėliau sutiko sumokėti apie 1,5 mlrd. JAV dolerių susitarimą autoriams dėl su piratinėmis knygomis susijusio ginčo.

Dabar muzikos leidėjai remiasi labai panašia logika. Jų pozicija paprasta: diskusija apie dirbtinio intelekto mokymo teisėtumą negali tapti leidimu atsisiųsti milijonus kūrinių iš piratinių bibliotekų vien todėl, kad jie vėliau bus naudojami technologijai kurti.

Ir būtent ši dalis gali „Anthropic“ kainuoti brangiausiai.

Reikalaujama ne tik pinigų

150 tūkst. dolerių už vieną kūrinį nėra automatiškai priteisiama suma. Tai maksimali įstatyme numatyta kompensacija už tyčinį autorių teisių pažeidimą, kurios leidėjai gali siekti. Be to, už tariamai pašalintą ar pakeistą autorių teisių informaciją prašoma dar iki 25 tūkst. dolerių už atvejį.

Tačiau pinigais reikalavimai nesibaigia. Leidėjai taip pat nori, kad būtų sunaikintos neteisėtai gautos saugomų kūrinių kopijos ir atskleista daugiau informacijos apie duomenis, kuriais buvo mokomi „Claude“ modeliai. Įdomu ir tai, kad atsakovais įvardyta ne tik pati „Anthropic“, bet ir jos vadovas Dario Amodei bei vienas iš įkūrėjų Benjaminas Mannas.

Jeigu byla pasieks prisiekusiųjų teismą, jos baigtis gali turėti pasekmių gerokai platesniam ratui nei vien „Claude“ naudotojams. Dirbtinio intelekto bendrovėms visame pasaulyje teks dar aiškiau atsakyti į klausimą: ne tik ką galima naudoti modeliams mokyti, bet ir iš kur tai buvo gauta.

Prieš „Anthropic“ jau stojo praktiškai visa didžioji muzikos leidybos industrija

„Sony“ ir „Warner“ nėra pirmosios bendrovės, pradėjusios tokią kovą. Dar 2023 metais su „Anthropic“ bylinėtis pradėjo „Universal Music Publishing Group“, „Concord“ ir kiti leidėjai. 2026 metų pradžioje buvo pateiktas dar didesnis ieškinys dėl daugiau nei 20 tūkst. kūrinių, kuriame teoriniai reikalavimai viršija 3 mlrd. dolerių. Vėliau savo bylas pradėjo BMG ir „Round Hill Music“.

Po naujausio ieškinio su „Anthropic“ teisminiuose ginčuose dėl muzikos autorių teisių jau dalyvauja visos trys didžiausios pasaulio muzikos leidybos grupės.

Tai ir yra bene svarbiausia šios istorijos dalis. Čia jau nebe vienas nepatenkintas atlikėjas ar keli šimtai dainų. Susidūrė dvi milžiniškos industrijos – technologijų bendrovės, kurioms reikia neįsivaizduojamų duomenų kiekių, ir autorių teisių turėtojai, teigiantys, kad jų kūryba negali būti tiesiog paimama todėl, kad ja galima išmokyti galingesnį algoritmą.

Todėl milijardai dolerių šioje byloje gali būti tik viena istorijos dalis. Jei teismas nustatys aiškias ribas, kurias DI bendrovės peržengė rinkdamos mokymo duomenis, pasekmes gali pajusti visa generatyvinio dirbtinio intelekto rinka.