Billas Gatesas įvardijo tris pagrindines dirbtinio intelekto grėsmes: kas, jo manymu, laukia žmonijos?

Dirbtinis intelektas dar visai neseniai daugeliui atrodė kaip įdomus žaislas: parašo tekstą, sugeneruoja paveikslėlį, padeda susiplanuoti kelionę ar greičiau atsakyti į laišką. Tačiau kuo giliau ši technologija lenda į kasdienį gyvenimą, tuo aiškiau matyti, kad kalbame ne tik apie patogumą. Tai gali pakeisti darbo rinką, vaikų bendravimo įpročius, kibernetinį saugumą ir net tai, kaip valstybės valdys ekonomiką.

Apie tai įspėja ir „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas. Jo nuomone, dirbtinis intelektas gali tapti vienu didžiausių žmonijos proveržių, bet kartu jis kelia grėsmių, kurioms pasaulis dar nėra tinkamai pasiruošęs. Gatesas nemato DI vien kaip blogio. Priešingai, jis pabrėžia, kad ši technologija gali padėti gydytojams, mokytojams, ūkininkams, mokslininkams ir verslui. Tačiau problema prasideda tada, kai pažanga juda greičiau nei taisyklės, o didžiausia nauda atitenka tik stipriausiems.

Pirmoji grėsmė: darbai gali dingti greičiau, nei žmonės spės persikvalifikuoti

Didžiausias Gateso nerimas susijęs su darbo vietomis. Ankstesnės technologinės revoliucijos taip pat naikino dalį profesijų, bet kartu kūrė naujas. Skirtumas tas, kad dirbtinis intelektas ne tik palengvina žmogaus darbą, bet vis dažniau pats atlieka užduotis, kurioms anksčiau reikėjo žmogaus mąstymo, kalbos, analizės ar kūrybiškumo.

Tai gali paliesti ne tik gamyklų darbuotojus ar paprastas administracines pareigas. Rizikos zonoje atsiduria klientų aptarnavimas, pardavimai, vertimai, tekstų rašymas, rinkodara, teisės paslaugos, apskaita, programavimas ir net dalis medicininės diagnostikos. Įmonėms pagunda aiški: jei sistema gali atlikti darbą greičiau, pigiau ir be poilsio dienų, spaudimas mažinti darbuotojų skaičių tik didės.

Ypač sudėtinga gali būti jauniems žmonėms, kurie tik pradeda karjerą. Anksčiau pirmosios pareigos dažnai būdavo paprastesnės: rašyti dokumentus, rinkti duomenis, ruošti ataskaitas, atsakinėti klientams, atlikti bazines užduotis. Būtent šias užduotis dirbtinis intelektas perima greičiausiai. Jei pradinių laiptelių sumažės, jaunam žmogui bus sunkiau įgyti patirties, o be patirties sunkiau patekti į rimtesnes pareigas.

Antroji grėsmė: sukčiai ir įsilaužėliai gauna galingesnius įrankius

Kita Gateso išskirta problema – kibernetinis saugumas. Dirbtinis intelektas gali padėti apsiginti, bet jis taip pat padeda pulti. Sukčiai jau gali kurti įtikinamesnius laiškus, imituoti žmonių balsus, generuoti netikrus vaizdo įrašus, automatiškai ieškoti silpnų vietų sistemose ir daug greičiau rengti atakas prieš įmones ar paprastus vartotojus.

Paprastam žmogui tai reiškia vieną dalyką: senas patarimas „neatidarinėkite įtartinų nuorodų“ tampa per silpnas. Ateityje įtartinas laiškas gali atrodyti visiškai normalus. Jis gali būti parašytas taisyklinga lietuvių kalba, su jūsų vardu, žinant jūsų darbovietę, banką ar net artimųjų vardus. Sukčiavimas taps nebe primityvus, o labai asmeniškas.

Įmonėms rizika dar didesnė. Vienas darbuotojo paspaudimas gali atverti kelią į visą vidinę sistemą. Todėl DI amžiuje saugumas nebėra tik IT skyriaus reikalas. Tai tampa kasdienės higienos dalimi, kaip slaptažodžiai, dviejų žingsnių prisijungimas, atsargumas su dokumentais ir gebėjimas patikrinti informaciją kitu kanalu.

Trečioji grėsmė: vaikai gali priprasti prie dirbtinių draugų

Trečias Gateso įspėjimas skamba mažiau techniškai, bet galbūt yra vienas jautriausių. Tai dirbtinio intelekto kompanionai: pokalbių programos, virtualūs draugai, „suprantantys“ asistentai, kurie visada atsako, niekada nepavargsta ir prisitaiko prie žmogaus emocijų.

Suaugusiam žmogui tai gali atrodyti kaip patogus įrankis ar net būdas sumažinti vienišumą. Tačiau vaikams ir paaugliams čia slypi daug didesnė rizika. Jei jaunas žmogus pradeda rinktis virtualų pašnekovą vietoje tikrų draugų, jis gali prarasti svarbią socialinę patirtį: mokėjimą ginčytis, susitaikyti, išgirsti kitą, išbūti nepatogioje situacijoje, priimti realaus žmogaus ribas.

Dirbtinis intelektas gali būti malonus, kantrus ir visada pasiekiamas, bet būtent tai ir pavojinga. Tikri santykiai nėra tokie patogūs. Juose yra nesusipratimų, tylos, nuomonių skirtumų, kartais nusivylimo. Tačiau per tai žmogus mokosi bendrauti. Jei dalis vaikų emocinio gyvenimo persikels į dirbtinius pokalbius, tėvams ir mokykloms teks iš naujo galvoti, kur yra riba tarp pagalbos ir priklausomybės.

Gatesas siūlo ne stabdyti pažangą, o nustatyti taisykles

Billas Gatesas abejoja, ar pasaulis apskritai gali sustabdyti dirbtinio intelekto lenktynes. Per daug pinigų, konkurencijos ir geopolitinių interesų jau sudėta į šią technologiją. Vienos šalys nenorės atsilikti nuo kitų, įmonės nenorės prarasti rinkos, o vartotojai nenorės atsisakyti patogumo.

Todėl, jo manymu, reikia ne naiviai tikėtis, kad DI plėtra sulėtės savaime, o kurti taisykles. Tarp siūlomų krypčių minimos specialios institucijos, kurios prižiūrėtų dirbtinio intelekto naudojimą, aiškesnis sprendimas, kokiose srityse žmogaus vaidmuo turi išlikti būtinas, ir net mokesčiai automatizacijai, jei ji masiškai keičia darbuotojus.

Tokia idėja gali skambėti ginčytinai, bet jos esmė paprasta: jei technologija padeda įmonei sutaupyti pakeičiant žmones, visuomenė turi turėti mechanizmą, kaip padėti tiems žmonėms persikvalifikuoti, neprarasti pajamų ir nelikti už borto.

Ką tai reiškia paprastam žmogui?

Svarbiausia žinia nėra ta, kad dirbtinio intelekto reikia bijoti. Jo jau nebeištrinsime. Jis bus telefone, darbe, mokykloje, banke, medicinoje, prekyboje ir valstybės paslaugose. Klausimas kitas: ar žmogus išmoks naudotis šiuo įrankiu, ar tiesiog stebės, kaip jis keičia gyvenimą be jo dalyvavimo?

Darbuotojams verta mokytis naudotis DI ne kaip žaislu, o kaip darbo įrankiu. Tėvams verta domėtis, su kuo skaitmeninėje erdvėje bendrauja jų vaikai. Įmonėms reikia stiprinti saugumą, o valstybėms – ruoštis darbo rinkos pokyčiams ne tada, kai problema sprogs, o dabar.

Gateso perspėjimas iš esmės yra apie laiką. Dirbtinis intelektas juda labai greitai. Jeigu visuomenė reaguos lėtai, pasekmes pajus ne tik programuotojai ar technologijų įmonės. Jas pajus mokytojai, biurų darbuotojai, tėvai, vaikai, verslas ir valstybės biudžetas.

Dirbtinis intelektas gali tapti didžiule pagalba žmonijai. Bet tik tuo atveju, jei žmogus neliks paskutinėje vietoje.