Lietuva ruošiasi ne šiaip šiltam vasaros savaitgaliui. Artimiausiomis dienomis šalį užguls pavojinga kaitra, kuri gali tapti rimtu išbandymu žmonių sveikatai, gyvūnams, vaikams, senjorams ir visiems, kurie dirba ar leidžia laiką lauke. Tai tas karštis, kai asfaltas įkaista taip, kad nuo jo tvoskia į veidą, automobilio salonas per kelias minutes virsta spąstais, o butas vakare nebe atvėsta, o tik lėtai alsuoja sukaupta dienos kaitra.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba perspėja apie artimiausiomis dienomis numatomą stichinį meteorologinį reiškinį – kaitrą. Birželio 27-ąją daugelyje rajonų temperatūra sieks 30–33 laipsnius. Birželio 28-ąją oras daug kur įkais iki 31–36 laipsnių. Tačiau didžiausias smūgis laukia birželio 29-ąją, kai daugelyje šalies vietų termometrai gali rodyti 32–37 laipsnius karščio.
Tai nėra tas oras, kurį galima tiesiog „pakentėti“. Tokia temperatūra gali būti pavojinga net sveikiems žmonėms, jei jie per ilgai būna saulėje, per mažai geria vandens, dirba fizinį darbą, sportuoja vidurdienį ar sėda į perkaitusį automobilį. O jautriausiems žmonėms – vyresnio amžiaus gyventojams, mažiems vaikams, nėščiosioms, sergantiesiems širdies, kraujotakos ar kitomis lėtinėmis ligomis – tokia kaitra gali kelti realią grėsmę.
Pavojingiausios dienos – sekmadienis ir pirmadienis
Sekmadienį, birželio 28-ąją, šalyje numatomi giedri ir sausi orai. Naktį vėjas bus silpnas, dieną pūs pietinių krypčių vėjas, 4–9 m/s. Naktį temperatūra sieks 15–20 laipsnių, tačiau dieną oras daug kur kais iki 31–36 laipsnių karščio.
Tai reiškia, kad dienos viduryje saulėje būti gali būti ypač pavojinga. Pavojus slypi ne tik pačioje temperatūroje, bet ir tame, kad giedrą dieną kūnas gauna tiesioginius saulės spindulius, o miestuose karštį dar sustiprina asfaltas, betonas, automobilių aikštelės, stogai ir įkaitusios pastatų sienos.
Pirmadienį, birželio 29-ąją, situacija gali tapti dar sunkesnė. Naktį temperatūra laikysis tarp 18 ir 23 laipsnių, todėl dalis žmonių net naktį negaus tikro atokvėpio. Dieną daugelyje šalies vietų laukiama 32–37 laipsnių karščio. Tik vakaruose kai kur gali būti kiek vėsiau – apie 26–31 laipsnį.
Vietomis pirmadienį numatomas trumpas lietus ir perkūnija. Tačiau tai nebūtinai iš karto atneš palengvėjimą. Po kaitros perkūnijos gali būti staigios, intensyvios, o tvankuma prieš jas gali tapti dar labiau varginanti. Todėl žmonėms svarbu ne laukti, kol „kažkaip praeis“, o iš anksto pasirūpinti savimi ir artimaisiais.
Antradienį, birželio 30-ąją, kaitra turėtų atlėgti. Dieną vietomis vėl galimas trumpas lietus ir perkūnija, pūs šiaurės vakarų vėjas. Temperatūra naktį sieks 16–21, dieną 26–31 laipsnį, o vakariniame pakraštyje bus kiek gaiviau – apie 22–25 laipsnius šilumos. Tačiau iki tol laukia kelios dienos, kurias reikėtų vertinti labai rimtai.
Didžiausia klaida – manyti, kad „man nieko nebus“
Per karščius pavojingiausias yra ne tik pats oras, bet ir žmogaus pasitikėjimas savimi. Daugelis galvoja: „Aš sveikas“, „aš pripratau“, „tik trumpam išeisiu“, „tik kelioms minutėms paliksiu vaiką automobilyje“, „šuo palauks pavėsyje“, „dar šiek tiek padirbsiu lauke“. Būtent tokios mintys per kaitrą gali baigtis skaudžiai.
Karščiausiu paros metu reikėtų vengti tiesioginės saulės ir intensyvaus fizinio aktyvumo. Jei įmanoma, darbus lauke geriau perkelti į ankstyvą rytą arba vakarą. Vidurdienį ir popietę, kai saulė stipriausia, geriausia būti pavėsyje arba vėsesnėse patalpose.
Vandenį reikia gerti reguliariai, nelaukiant, kol atsiras stiprus troškulys. Troškulys jau yra ženklas, kad organizmui trūksta skysčių. Per karščius geriau vengti alkoholio, nes jis gali skatinti dehidrataciją ir pabloginti savijautą. Taip pat verta rinktis lengvesnį maistą, neapsunkinti organizmo ir nepamiršti, kad kava ar saldūs gėrimai vandens visiškai nepakeičia.
Drabužiai turėtų būti lengvi, laisvi, šviesūs, iš natūralesnių audinių. Būtinas galvos apdangalas, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Akinius nuo saulės, vandens buteliuką ir pavėsį šiomis dienomis reikėtų laikyti ne patogumu, o būtinybe.
Labai svarbu pasirūpinti tais, kurie patys gali nepaprašyti pagalbos. Paskambinkite vyresniems artimiesiems, vieniems gyvenantiems kaimynams, paklauskite, ar jie turi vandens, ar jų namuose ne per karšta, ar nereikia padėti. Kartais vienas skambutis per tokią kaitrą gali būti daugiau nei mandagumas – tai gali būti tikra pagalba.
Vaikai, augintiniai ir automobiliai: čia negali būti „tik trumpam“
Vienas pavojingiausių karščio spąstų yra automobilis. Net jei lauke „tik“ apie 30 laipsnių, automobilio salonas saulėje gali labai greitai įkaisti iki sveikatai pavojingos temperatūros. Kai lauke 35 ar daugiau, rizika tampa dar didesnė.
Vaikų ir augintinių negalima palikti uždarytame automobilyje net trumpam. Ne penkioms minutėms, ne „kol nubėgsiu į parduotuvę“, ne „kol sumokėsiu“. Per kaitrą tokios minutės gali tapti lemtingos. Pravertas langas problemos neišsprendžia, nes salonas vis tiek kaista.
Augintiniams taip pat reikia ypatingo dėmesio. Šunų negalima vedžioti per patį karštį, ypač ant įkaitusio asfalto. Jei žmogui asfaltas atrodo tiesiog karštas, gyvūno letenoms jis gali būti skausmingas ir pavojingas. Pasivaikščiojimus geriau planuoti anksti ryte arba vėlai vakare, o namuose gyvūnams būtina palikti pakankamai vandens ir vėsesnę vietą.
Prie vandens telkinių taip pat reikia atsargumo. Kaitra žmones varo prie ežerų, upių ir jūros, tačiau pavargęs, perkaitęs ar alkoholio vartojęs žmogus vandenyje rizikuoja labiau. Negalima šokti į vandenį perkaitus, nežinomoje vietoje, neįvertinus gylio. Vaikai prie vandens turi būti nuolat matomi, ne „kažkur netoliese“.
Namuose per karščius svarbu neleisti patalpoms įkaisti nuo ryto. Langus geriausia vėdinti anksti ryte ir vėlai vakare, kai lauke vėsiau. Dieną langus ir užuolaidas verta laikyti uždarytus, ypač saulėtoje pusėje. Jei turite ventiliatorių, jis gali padėti jaustis geriau, bet labai karštoje patalpoje jis tik judina įkaitusį orą, todėl svarbiausia – neįleisti kaitros į vidų.
Perkaitimo požymių ignoruoti negalima. Jei žmogui svaigsta galva, pykina, jis tampa vangus, sutrinka orientacija, oda labai įkaista, pulsas dažnėja, atsiranda silpnumas ar sąmonės pritemimas, reikia nedelsiant ieškoti pagalbos. Tokiais atvejais žmogų būtina perkelti į pavėsį ar vėsesnę patalpą, duoti vandens, vėsinti kūną ir, jei būklė rimta, kviesti medikus.
Artimiausios dienos Lietuvoje bus ne tiesiog vasariškai karštos. Tai bus dienos, kai kiekvienas turės elgtis atsakingiau – dėl savęs, vaikų, tėvų, senelių, augintinių ir tų, kurie galbūt neįvertina pavojaus.
Kaitra nėra matoma kaip audra. Ji netrenkia žaibu, neišverčia medžių ir nesukelia triukšmo. Ji veikia tyliai: per nuovargį, troškulį, perkaitusį automobilį, per ilgą buvimą saulėje, per naktį, kai kūnas nebespėja atvėsti. Būtent todėl ji tokia pavojinga.
Birželio 27–29 dienomis Lietuva turėtų gyventi lėčiau, atsargiau ir sąmoningiau. Nes kai termometrai artėja prie 37 laipsnių, klaida, kuri įprastą dieną būtų tik nemalonumas, per kaitrą gali tapti tragedija.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
