Viena SMS, vienas skambutis – ir pinigų nebėra: sukčiai per pusmetį taikėsi į beveik 24 mln. eurų

Daugeliui vis dar atrodo, kad sukčiai taikosi į kažką kitą. Į patiklesnius, vyresnius, neatsargius, tuos, kurie spaudžia bet kokias nuorodas ir tiki pasakomis apie laimėtus prizus. Tačiau realybė jau seniai kitokia. Šiandien sukčių žinutė gali atrodyti kaip pranešimas iš banko, kurjerio, pašto, VMI, policijos ar net įmonės vadovo. Ji gali ateiti tada, kai žmogus skuba, laukia siuntos, tvarko sąskaitas ar tiesiog pavargęs po darbo perbraukia per telefono ekraną.

Ir kartais užtenka vieno paspaudimo. Vieno prisijungimo. Vieno patvirtinto mokėjimo. Vieno pokalbio, kuriame žmogus išsigąsta ir pradeda daryti tai, ko ramiai pagalvojęs niekada nedarytų.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro atlikta 2026 m. antrojo ketvirčio ir pirmojo pusmečio sukčiavimo statistikos analizė rodo, kad sukčių apetitas Lietuvoje išlieka milžiniškas. Per pirmąjį šių metų pusmetį iš gyventojų ir įmonių buvo bandyta išvilioti beveik 24 mln. eurų. Tai suma, kuri jau nebeprimena pavienių istorijų apie apgautą žmogų. Tai ištisa nusikaltėlių industrija.

Antrasis ketvirtis buvo aktyvesnis

Po santykinai ramesnės metų pradžios sukčių aktyvumas vėl paaugo. Vien per antrąjį šių metų ketvirtį finansiniai sukčiai iš gyventojų ir įmonių bandė išvilioti daugiau kaip 13,1 mln. eurų. Finansų įstaigoms pavyko sustabdyti 7,6 mln. eurų, tačiau sukčiams vis tiek buvo pervesta 5,4 mln. eurų.

Realūs gyventojų ir įmonių nuostoliai per ketvirtį siekė beveik 5 mln. eurų. Tai reiškia, kad už kiekvieno skaičiaus yra konkretūs žmonės ir konkrečios įmonės: kažkas prarado santaupas, kažkas pervedė pinigus į tariamai saugią sąskaitą, kažkas patikėjo investiciniu pasiūlymu, o kažkas įmonėje gavo tokį įtikinamą laišką, kad pinigai iškeliavo ne tam gavėjui.

Antrąjį ketvirtį užregistruoti 3 718 sukčiavimo atvejų. Tai 14 proc. daugiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį. Vertinant visą pirmąjį pusmetį, bendra situacija atrodo šiek tiek geresnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai: užregistruoti 6 979 sukčiavimo atvejai, arba 10,2 proc. mažiau nei 2025 m. pirmąjį pusmetį. Tačiau tai nėra priežastis atsipalaiduoti. Galutines tendencijas bus galima vertinti tik metų pabaigoje.

Sukčiai ne laukia klaidos – jie ją sukuria

Sukčiavimo mastas išlieka didelis ne todėl, kad žmonės nieko nežino. Daugelis jau girdėjo apie apgaulingas SMS, netikrus banko darbuotojus, investicinius pasiūlymus ir siuntų žinutes. Tačiau sukčiai nestovi vietoje. Jie keičia tekstus, prisitaiko prie naujienų, kopijuoja institucijų stilių, spaudžia per baimę, skubą ir pasitikėjimą.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė Eglė Lukošienė sako, kad sukčiai nuolat prisitaiko prie taikomų prevencijos priemonių ir ieško naujų būdų pasiekti aukas. Finansų įstaigoms pavyksta sustabdyti didelę dalį bandymų, tačiau vien technologinių sprendimų nepakanka. Reikia finansų sektoriaus, valstybės institucijų, teisėsaugos ir pačių gyventojų budrumo.

Tai labai svarbi mintis. Bankas gali sustabdyti dalį mokėjimų. Sistema gali pastebėti įtartiną pavedimą. Tačiau jei pats žmogus patvirtina operaciją, atiduoda prisijungimo duomenis ar tiki, kad kalba su tikru pareigūnu, apsaugos riba tampa daug plonesnė.

Viena SMS, vienas skambutis – ir pinigų nebėra: sukčiai per pusmetį taikėsi į beveik 24 mln. eurų

Daugiausia atvejų – netikros SMS ir laiškai

Didžiausią registruotų sukčiavimo atvejų dalį ir toliau sudaro suklastotos SMS bei elektroniniai laiškai. Tai vadinamasis „phishing“ – apgaulė, kai žmogus viliojamas paspausti nuorodą, suvesti duomenis, prisijungti prie netikro puslapio ar patvirtinti veiksmą.

Antrąjį ketvirtį užfiksuota 1 514 tokių atvejų. Tai sudarė apie 41 proc. visų registruotų sukčiavimų. Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, tokių atvejų padaugėjo apie 12 proc.

Ši schema tokia pavojinga todėl, kad ji labai kasdieniška. Žmogus gauna žinutę apie siuntą, mokesčius, paskyrą, banko patvirtinimą ar tariamą skolą. Tekstas dažnai parašytas taip, kad sukeltų skubos jausmą: reikia patvirtinti, reikia sumokėti, reikia atnaujinti, kitaip bus blogai. Ir jei žmogus tuo metu laukia siuntos ar tikrai tvarko finansus, apgaulė tampa daug įtikinamesnė.

Telefoniniai sukčiai vis dar vieni pavojingiausių

Nors telefoninis sukčiavimas pagal registruotų atvejų skaičių sudaro mažesnę dalį, jo pavojus išlieka labai didelis. Skambutis turi tai, ko neturi SMS – gyvą spaudimą. Sukčius gali girdėti žmogaus baimę, abejones, sutrikimą ir iškart prisitaikyti.

Tokiuose pokalbiuose dažnai naudojami sudėtingi socialinės inžinerijos scenarijai. Žmogui sakoma, kad jo sąskaita nesaugi, kad kažkas bando paimti paskolą jo vardu, kad pinigus reikia pervesti į „saugią“ sąskaitą, kad būtina nedelsiant patvirtinti veiksmą, kad negalima niekam sakyti, nes vyksta tyrimas.

Auka tokioje situacijoje ne visada jaučiasi apgaudinėjama. Priešingai – jai gali atrodyti, kad ji bendradarbiauja su banku ar teisėsauga ir saugo savo pinigus. Būtent dėl to telefoniniai sukčiai tokie pavojingi: jie priverčia žmogų pačiam padaryti tai, ko sukčius negalėtų padaryti be jo pagalbos.

Verslui vienas laiškas gali kainuoti šimtus tūkstančių

Įmonėms didžiausią riziką kelia ne masinės SMS, o gerai paruoštos elektroninio pašto schemos. Tai gali būti perimtas susirašinėjimas, pakeista sąskaita, netikras tiekėjo laiškas arba žinutė, kuri atrodo kaip įmonės vadovo nurodymas.

Tokių atvejų registruojama mažiau, tačiau nuostoliai gali būti milžiniški. Vieno incidento metu išviliojamos sumos gali siekti dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. Antrąjį ketvirtį tik apie 5 proc. registruotų sukčiavimo atvejų teko įmonėms, tačiau jų patirti nuostoliai viršijo 3 mln. eurų ir sudarė apie trečdalį visų nuostolių.

Tai labai aiškiai parodo skirtumą tarp gyventojų ir verslo rizikos. Gyventojai dažniau nukenčia per didelį atvejų skaičių, o įmonėms pakanka vienos klaidos, vieno nepatikrinto laiško, vieno skubaus pavedimo, kad nuostolis būtų labai didelis.

Kaip nepakliūti į spąstus

Svarbiausia taisyklė paprasta: jei kažkas ragina skubėti, reikia sustoti. Sukčiai labai dažnai kuria situaciją, kurioje žmogui atrodo, kad laiko nėra. Reikia dabar. Reikia tuoj pat. Reikia niekam nesakyti. Reikia patvirtinti, kol nevėlu. Būtent tada ir verta padaryti priešingai – padėti ragelį, uždaryti žinutę, nebespausti nuorodos ir savarankiškai susisiekti su banku ar institucija oficialiais kontaktais.

Negalima jungtis prie banko per nuorodas, gautas SMS ar elektroniniu paštu. Negalima perduoti prisijungimo duomenų, „Smart-ID“ ar mobiliojo parašo kodų. Negalima pervesti pinigų į „saugią“ sąskaitą vien todėl, kad taip pasakė žmogus telefone. Tikras bankas ar teisėsauga tokių dalykų neprašo.

Įmonėms būtina turėti aiškias mokėjimų patvirtinimo taisykles. Jei keičiasi tiekėjo sąskaita, tai turi būti patikrinama kitu kanalu. Jei ateina skubus vadovo nurodymas pervesti pinigus, jį reikia patvirtinti telefonu ar gyvai. Jei laiškas atrodo beveik tikras, bet kelia menkiausią abejonę, būtent ta abejonė gali išgelbėti įmonę nuo didelio nuostolio.

Sukčiai taikosi ne į kvailumą, o į skubą ir baimę

Didžiausia klaida – manyti, kad apgaunami tik neatsargūs žmonės. Šiuolaikiniai sukčiai veikia profesionaliai. Jie žino, kada žmogus skuba. Jie žino, kokios žinutės kelia nerimą. Jie žino, kad žmogus bijo prarasti pinigus, gauti baudą, netekti siuntos ar būti apkaltintas neveikimu.

Todėl budrumas šiandien nėra paranoja. Tai tokia pati kasdienė higiena kaip užrakinti duris ar nepalikti piniginės ant automobilio sėdynės. Interneto ir telefoninių sukčių pasaulyje pinigai dingsta ne todėl, kad kažkas įsilaužė į namus. Dažnai žmogus pats atidaro duris, nes sukčius sugeba įtikinti, kad jis atėjo padėti.

Beveik 24 mln. eurų, kuriuos per pusmetį buvo bandyta išvilioti iš Lietuvos gyventojų ir įmonių, yra labai rimtas perspėjimas. Tai ne statistika kažkur toli. Tai mūsų telefonai, mūsų el. paštai, mūsų banko programėlės, mūsų įmonių sąskaitos ir mūsų kasdieniai sprendimai.

Sukčiai laukia akimirkos, kai žmogus pavargęs, išsigandęs ar skuba. Todėl geriausias atsakymas jiems dažnai yra labai paprastas: neskubėti. Nes kartais viena papildoma minutė pagalvoti gali išgelbėti viso gyvenimo santaupas.