Visų pirma Amerikos chemikų draugijos atliktas tyrimas parodė, kad alus, ypač tamsus alus gali 50 proc. sumažinti aterosklerozės ir kataraktos atvejų skaičių.
Mokslininkai teigia, kad aluje yra gerokai daugiau antioksidantų nei kituose gėrimuose. Buvo atliktas eksperimentas su gyvūnais, kuriems buvo duodama alaus. Jis parodė, kad alaus gėrimas perpus sumažina aterosklerozės – kraujagyslių ligos, kuri dažnai sukelia širdies sutrikimus ir insultą – riziką.
Tiksliau tariant, tamsiame aluje yra nemažai gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų, pavyzdžiui, kalcio, geležies ir vitamino B. Jame esantis geležies kiekis gali padidinti deguonies tiekimą per raudonuosius kraujo kūnelius. Be to, mokslininkai teigia, kad tamsusis alus gali būti naudingas ir kaip kraujo krešulių prevencijos priemonė.
Viskonsino universiteto specialistų darbas parodė, kad tai padaryti padeda joje esantys antioksidantai flavonoidai, šios medžiagos gali sulėtinti ir užkirsti kelią cholesterolio molekulių nusėdimui ir oksidacijai arterijose, taip pat gali atpalaiduoti arterijų sieneles, todėl jos gali sutalpinti didesnį kraujo kiekį. Ekspertų teigimu, šis poveikis yra panašus į aspirino, kuris plačiai vartojamas širdies priepuoliams išvengti, poveikį.
Taigi ar alus gali būti laikomas naudingu kraujagyslėms?
Pasak specialistų, nors keletas tyrimų patvirtina kai kurių rūšių alaus gėrimo naudą sveikatai, išvadas reikėtų vertinti skeptiškai. Akivaizdus šių tyrimų trūkumas yra tas, kad jie buvo atlikti su gyvūnais.
Norint išvengti blogos sveikatos, rekomenduojama išgerti ne daugiau kaip 14 alkoholio vienetų per savaitę tris ar daugiau dienų. Alkoholio vienetas apibrėžiamas kaip 10 gramų gryno alkoholio – toks kiekis, kurį organizmas gali perdirbti maždaug per valandą.
