Ką daryti, jei dėl streso kyla valgymo problemų?

Sudėtinga gyvenimo situacija, dažni ginčai su artimaisiais, problemos darbe – visa tai gali sukelti didelį stresą. Deja, tai dažnai gali sukelti nemigą, piktnaudžiavimą cigaretėmis ir alkoholiu, sumažėjusį fizinį aktyvumą ir valgymo problemas.

Kaip stresas veikia valgymo elgseną?

Viskas priklauso nuo jūsų organizme gaminamų hormonų. Hormonai veikia dvejopai:

Apetito sumažėjimas

Nervų sistema siunčia signalus antinksčiams, kurie pradeda gaminti adrenaliną. Šis hormonas sukelia organizmo reakciją, fiziologinę būseną, kuri laikinai nutraukia maisto poreikį.

Apetito padidėjimas

Jei stresas tęsiasi, antinksčiai pradeda išskirti kitą hormoną – kortizolį, kuris didina norą valgyti. Jei rezultatas palankus, kortizolio kiekis sumažėja, nes sumažėja emocijos. Tačiau jei būsena niekur nedingsta, hormono koncentracija išlieka didelė, ir mes be galo daug valgome.

Kenčia ir medžiagų apykaita

Nedidelio tyrimo dalyviai, kurie dieną prieš tai susidūrė su viena ar daugiau stresinių situacijų, pavyzdžiui, konfliktu šeimoje ar darbe, po sočių pietų sudegino 104 kalorijomis mažiau nei tie, kurie streso nepatyrė. Mokslininkai pastebi, kad patiriant stresą mūsų medžiagų apykaita taip sumažėja, kad per metus galime priaugti beveik 5 kilogramus.

Stresas taip pat turi įtakos mūsų skonio pasirinkimams. Sunkiais emociniais laikotarpiais esame linkę rinktis maistą, kuriame yra daug riebalų arba cukraus. Kad ir kaip būtų keista, toks maistas mus ramina – atrodo, kad jis mažina stresą.

Kaip susidoroti su valgymu dėl streso?

Nustatykite streso priežastį

Bet koks stresas visuomet turi kažką, kas mus priveda prie paskutinio taško, po kurio mes griebiamės šokolado dėžutės arba jį nustumiame. Kai tik atsiranda toks potraukis, turite sustoti, išanalizuoti situaciją ir tiksliai suprasti, kas atsitiko ir kodėl jūsų apetitas buvo arba nebuvo patenkintas.

Psichologė Susan Albers rekomenduoja išsiaiškinti, kas sukelia stresą, ir pasiruošti jam bet kokioje stresinėje situacijoje.

Pasipildykite sveikų užkandžių atsargas

Jei esate iš tų žmonių, kurie per emocinius sukrėtimus persivalgo, visada turėkite sveikų užkandžių. Tai gali būti grūdų batonėliai, vaisiai ir daržovės, riešutai ar kiti sveikos mitybos produktai. Tokiu būdu bent jau nekenksite skrandžiui saldumynais ar riebiu greitu maistu.

Naudokite antistresinius žaislus

Laikykite ryškų pop-it stalčiuje, nusipirkite arba pasigaminkite savo gleivių. Antistresiniai žaislai gali padėti greitai perjungti mintis ir veiksmingai kovoti su stresu.

Medituokite

Kai persivalgote ar netinkamai maitinatės, pirmiausia reikia kovoti su stresu, o tam puikiai tinka meditacija. Apžvelgus daugiau kaip 200 labai skirtingų tyrimų, įrodyta, kad tokia praktika mažina stresą, nerimą ir depresiją ir netgi padeda įveikti lėtinį skausmą ir nuovargį. Be to, reguliari meditacija suteikia jums galimybę atidžiau stebėti savo kūną ir išmintingai rinktis mitybą.

Pratimai

Daugeliui žmonių sportas yra paskutinis dalykas, kuriuo jie nori užsiimti, kai patiria stresą. Tačiau ji padeda sumažinti nerimą lygiai taip pat, kaip ir meditacija. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie mankštinasi bent 10 minučių per dieną, yra daug laimingesni nei tie, kurie visai nesimankština. Nebūtina užsiimti jėgos treniruotėmis – išbandykite jogą, pilatesą ar tradicinę kinų taiči.

Sureguliuokite miego režimą

Geras miegas pašalina stresą. Jei nėra streso, nėra emocinio persivalgymo ar netinkamos mitybos. Tinkamas miego režimas ramina mūsų kūną, gerina dėmesio koncentraciją, subalansuoja nuotaiką ir padeda priimti labiau apgalvotus sprendimus.

Specialistai pataria suaugusiesiems kiekvieną naktį miegoti 7-9 valandas.

Taip pat skaitykite:

• 5 geriausi būdai sumažinti stresą ir nervinę įtampą vos per kelias minutes
• Kaip kovoti su panikos priepuoliais: 12 žingsnių metodika