Druską sudaro du komponentai – natris ir chloras. Kiekviename grame druskos yra keturi šimtai gramų vandens. Štai kodėl per didelis druskos kiekis maiste sukelia galūnių patinimą.
Mitybos specialistė papasakojo, kuri druska yra naudingiausia, o kurią geriau išbraukti iš savo mitybos raciono.
Kuri druska yra geriausia mūsų organizmui?
Druska pati savaime nėra kenksminga – kenksmingas tik reguliarus, ilgalaikis ir per didelis jos vartojimas. Druskos suvartojimo norma – ne daugiau kaip 5 gramai per dieną.
⠀
Druskos savybes tyrinėjantys mokslininkai jau seniai priėjo prie išvados: kuo labiau rafinuota druska, tuo mažiau ji naudinga. Kuo grynesnė, tuo daugiau joje priemaišų, tuo prastesnė druskos kokybė – pilkšva spalva, grūdeliai, smulkūs akmenukai ir pan.
⠀
Papildoma druska būna dviejų rūšių: smulkioji ir balintoji. Norint ją gauti, druska ilgai verdama ir balinama įvairiais būdais. Žinoma, naudingų medžiagų beveik nelieka.
Akmens druska
Labiausiai kenkia akmens druska. Ji išgaunamas iš žemės. Joje yra daug priemaišų: smėlio, akmenų, žemės ir kitų atliekų, kurios gali būti žemėje. Ji apdorojamas cheminėmis medžiagomis.
Joduota druska
Jodo dedama specialiai. Termiškai apdorojant išgarinama didžioji dalis jodo.
Jūros druska
Ši druska gaunama garinant jūros vandenį. Jame yra 98 % natrio chlorido ir 2 % naudingų mineralų. Džiovinant aukštoje temperatūroje (apie 650 laipsnių) natūrali cheminė struktūra suardoma.
Himalajų druska
Pavadinimas rodo, kad ji kilusi iš Himalajų, kurie prieš milijonus metų buvo vandenynas. Išskirtinumas tas, kad ji išgaunama rankomis. Ji džiovinta saulėje ir nėra apdorota jokiais procesais.
Himalajų druskoje gali būti nuo 70 iki 85 elementų. Įprastoje druskoje yra tik natrio chlorido. Mokslininkai tokį naudingų medžiagų kiekį aiškina druskos kilme – judant žemynams ji praturtėjo susimaišiusi su vulkanine magma.
Taip pat skaitykite:
