Raudonieji serbentai iš pradžių buvo auginami ne dėl uogų, o dėl dekoratyvinių savybių – tiesiog jie gražiai atrodė soduose. Kadangi juose yra mažiau eterinių aliejų, kvapas nėra toks ryškus kaip juodųjų serbentų, tačiau tai netrukdo jiems būti tokiems pat skaniems ir naudingiems. Jei raudonieji serbentai dar netapo jūsų sodo dalimi, dabar pats metas tai padaryti, juolab kad juos lengva auginti ir prižiūrėti.
Populiariausios raudonųjų serbentų veislės
Norėdami iš tiesų mėgautis uogų skoniu, turite tinkamai pasirinkti sodinukus. Pasirinkite tinkamą veislę.
Populiarios šios veislės:
- Jonkheer van Tets – Veislė selekcionuota Olandijoje. Į Lietuvą, matyt, introdukuota keletą kartų. Krūmas stiprus, gana glaustas. Lapai ryškiai penkiaskiaučiai, vidutinio dydžio. Žiedų kekė ilga, turi 17-25 žiedus. Uogų kekė ilga (10-20 uogų), gana tanki, labai išvaizdi. Uogos stambios, saldžiarūgštės, labai gero skonio. Pati ankstyviausia veislė. Ankstyvą vasarą sunoksta birželio pabaigoje. Veislė desertinė. Derlinga (4 kg iš krūmo), derėti pradeda labai greit. Veislė labai neatspari viksvinei rūdligei ir arti balų, pelkynų labai nuo jos nukenčia. Lengvai dauginasi sumedėjusiais auginiais, gerai auga medelyne.
- Olandų raudonieji – Sena iš Vakarų Europos kilusi veislė, nuo seno auginama Lietuvoje, o jos pavadinimas išverstas į daugelį kalbų. Turėtų būti ‘Rote Hollandische’. Ji kilusi iš R.petraeum rūšies.
Krūmai stiprūs, vidutiniškai išsiskleidę. Uogų kekės pasislėpusios po lapais, vidutinio ilgio (7-8cm), tankios, turi 8-14 uogų. Lapai stambūs, tamsiai žali. Visoms veislėms, kilusioms iš R.petraeum rūšies, būdingas iškilęs lapalakščio pagrindas, ilga vidurinė skiautė, rausva ūglių spalva. Uogos vidutinio dydžio (0,6g), ryškiai raudonos, rūgščios. Sunoksta vėlai, daugiausia tinka perdirbimui. Dera gerai (4-5 kg uogų iš krūmo). Sunoksta liepos antroje pusėje. Veislė atspari grybinėms ligoms. - Erstling aus Vierlanden – Vokiškos kilmės veislė, priklausanti R. petraeum rūšiai.
Krūmai stiprūs, vidutiniškai išsiskleidę, tankūs. Uogų kekės ilgos (iki 12cm), tankios, turi 15-23 uogas. Uogos stambios, ryškiai raudonos, gero saldžiarūgščio skonio. Prinoksta maždaug 10 dienų anksčiau už ‘Olandų raudonuosius’. Vartojamos šviežios ir tinka perdirbimui. Veislė derlinga, atspari deguliams. - Fertodi 56 piros – Veislė selekcionuota Vengrijoje, Fertod bandymų stotyje, autorius J.
Zatyko. Gauta iš ‘Erstling aus Vierlanden’ ir priklauso R.petraeum rūšiai. Introdukuota 1969 m.
Krūmai stiprūs, mažai išsiskleidę. Ūgliai stori, violetiniai arba rausvi. Morfologiškai krūmai primena ‘Olandų raudonuosius’. Uogų kekė ilga (12-14cm), reta, turi 12-26 uogas. Jos truputį mažesnės už ‘Olandų raudonųjų’ (0,55 g), bet jų kekės krūmo paviršiuje, ir atrodo labai dekoratyviai. Sunoksią vėlai, kartu su ‘Olandų raudonaisiais’. Skonis saldžiarūgštis, rūgštokas. Veislė labai derlinga (5- 6 kg iš krūmo) ir daugiausia tinka perdirbimui. Veislė atspari deguliams, viksvinei rūdligei. - Heinemanns rote Spatlese – Palyginti nesena veislė, išvesta Vokietijoje iš R. multiflorum rūšies, pas mus introdukuota 1967 m. Jos sinonimai – ‘Macherauch’s rote Spatlese’ ir ‘Rote Spatlese’. Kai kur rusiškai aprašoma vertimu ‘Krasnaja pozdniaja’. Krūmai stiprūs, mažai išsiskleidę. Žiedinės kekės labai ilgos. Uogų kekės ilgos ir tankios, turi 20-30 uogų. Uogos vidutinio dydžio, tamsiai raudonos. Prinoksta vėlai, rugpjūčio mėnesį ir gali kaboti ant krūmų visą rugsėjį. Jos gana rūgštokos, sėklos stambios. Veislė derlinga (4-6 kg iš krūmo). Daugiau tinka perdirbimui. Dėl vėlyvo prinokimo labai prailgina uogų sezoną. Rekomenduojama sodininkams mėgėjams, bet sunkiai dauginama, nes neprigyja sumedėjusiais auginiais.
- Varševiča – Veislė išvesta prie Leningrado (Pavlovske) ir atrinkta iš laukinės rūšies R. warszewiczii sėklų, gautų 1928 m. iš Krokuvos botanikos sodo. Krūmai aukšti, vidutiniškai išsiskleidę ir išsiskiria labai tamsiais, net rausvai žaliais sveikais lapais. Kekės ilgos (8-12cm), gana retos, turi 12-19 uogų. Uogos vidutinio dydžio, tamsiai vyšniškai raudonos, labai rūgščios – rūgščių turi 1 proc. daugiau negu kitos veislės. Labai tinka perdirbimui ir turi intensyvią tamsiai raudoną spalvą. Sunoksta labai vėlai, liepos pabaigoje – rugpjūčio mėnesį. Veislė labai atspari grybinėms ligoms. Derlinga (daugiau kaip 4kg uogų iš krūmo). Rekomenduojama auginti kaip vėlyva techninė veislė.
- Krameri valgė – Veislė išvesta Estijoje selekcininko O.Kramerio, yra ‘Olandų raudonųjų’ sėjinukas ir priklauso R.petraeum rūšiai. Introdukuota ir teigiamai užsirekomendavo ir mūsų šalyje. Krūmai vidutinio stiprumo, mažai išsiskleidę. Uogų kekė ilgesnė negu vidutinė. Uogos stambios, gelsvai baltos, labai išvaizdžios, gero saldžiarūgščio skonio. Veislė kryžmadulkė, vidutiniškai derlinga (apie 2kg iš krūmo). Uogos sunoksta liepos viduryje. Tinka vartoti šviežios ir perdirbtos.
Norėdami rasti jums tinkamiausią veislę, turite pasirinkti tinkamiausią kategoriją: didelė, saldi, ankstyva, vidutinio ankstyvumo, vėlyva.
Rekomendacijos, kaip teisingai sodinti raudonuosius serbentus
Geriausias laikas sodinti yra rugsėjis, tačiau kai kurie sodininkai šį procesą atideda iki balandžio. Nepamirškite, kad šios uogos mėgsta šviesą, todėl rinkitės gerai apšviestas vietas, kur yra pakankamai saulės šviesos. Geriausias dirvožemis – juodžemis ir humusingas, daug humuso turintis priemolio dirvožemis.
Nepamirškite trąšų, nes papildomos trąšos naudingos tik raudonųjų serbentų augalams. Vienintelis dalykas, atsisakykite chloro – šiai uogai jis atneš tik žalą ir įsitikinkite, kad jis nebuvo kompleksinių trąšų sudėtyje.
Taip pat skaitykite:
