Kiek puodelių kavos išgeriate per dieną? Ko gero, bent vieną. O ar žinote, kiek kava nukeliauja, kol pasiekia mūsų puodelius? Kiek jai reikia patirti, kad virstų kasryt mus džiuginančiu gėrimu… Šviežiai skrudinta kava šiandien mus pasiekia po ilgo kelio: nuskintos kavos uogos apdirbamos, džiovinamos, skrudinamos, jei reikia, malamos ir tik tada atkeliauja į mūsų namus. Kur dar tolima kelinė iš pietų… Šiame straipsnyje norime jums trumpai pristatyti kaip buvo atrasta kava ir kokį ji kelią turi nukeliauti šiandien, kad pasiekų mus.
Kavos atsiradimo legenda
Apie kavos atsiradimą sukurta daugybė legendų ir pasakojimų. Vienos jų įtikinamesnės, kitos – mažiau. Viena iš jų pasakoja apie iš Etiopijos kilusį Abisinijos ožkų piemenį. Manoma, kad jis beganydamas ožkas pastebėjo, kad šios užvalgiusios neaiškių raudonų uogyčių tampa energingesnėmis. Norėdamas suprasti uogų poveikį, piemuo paragavo jų pats. Po kelių akimirkų pajutęs neapsakomą energijos antplūdį jis pradėjo šokinėti ir dainuot. Tai pastebėjęs netoli esantis vienuolyno abatas parsinešė saulelę šių uogų ir pavaišino vienuolius. Šie paragavę ypač karčių uogų liko nepatenkinti ir jas tiesiog išmetė į laužą. Po kelių akimirkų lauže buvusios uogos pradėjo skleisti neapsakomai malonų kvapą: tai pajutę vienuoliai uogas iš laužo išrinko ir pabandė užpilti jas šiltu vandeniu. Taip ir gimė kavos gėrimas.
Kavos auginimas: kur ir kaip
Dažnai anksčiau minėta Etiopija laikoma kavos gimtine. Visgi, ji jau tuo metu buvo paplitusi plačiau, tik niekas šių keistų raudonų uogyčių dar nepažinojo. Šiandien kava dažniausiai auginama aplink pusiaują: Afrikos regionuose, Azijoje, Pietų ir Centrinėje Amerikoje. Skirtinguose regionuose užauginta kava turi kiek kitokių skonio savybių. Kavos augintojai pripažįsta, kad pupelių kokybei svarbus ne konkretus žemynas, bet aukštis, kuriame auga patys kavamedžiai. Kuo kavamedžiai auga aukščiau, tuo geresnės kokybės pupeles jie subrandina. Nuskintos kavos uogos turi nueiti dar tolimą kelią, kad taptų mūsų mylimu gėrimu. Tolimesnis žingsnis šioje kelionėje – apdirbimas.
Iš uogos į pupelę: apdirbimo būdai
Šiandien pasaulyje egzistuoja daugybė skirtingų kavos pupelių rūšių ir porūšių. Visgi, populiariausiomis išlieka trys: apie 70 visų pasaulyje užauginamų pupelių sudaranti arabika, robusta ir liberika. Nepaisant to, kokia yra pupelių rūšis, jos visos apdirbamos taip pat. Pasaulyje dažniausiai sutinkami 4 apdorojimo metodai.
- Sausasis metodas. Tai metodas, kurio metu pupelė kartu su visa uoga pirmiausiai džiovinama, po to atskiriama. Tai lemia saldesnį skonį, tropinių vaisių ar šokolado natas.
- Drėgnasis metodas. Tai toks pupelių apdorojimo būdas, kai nuo kavos uogų pašalinus tik odelę su dalimi minkštimo jos talpinamos į specialų indą su nedideliu kiekio vandens ir paliekamos fermentuotis iki 72 valandų. Po fermentavimo pupelės gerai nuplaunamos ir tik tada džiovinamos. Taip apdorotos jos įgauna gėlių, arbatos ar citrusinių vaisių natų. Nors šis kavos pupelių apdorojimo būdas yra itin populiarus, jis yra brangiausias.
- Medaus apdorojimo būdas (honey). Tai metodas, kuriuo apdirbant pirmiausiai pašalinama uogos žievelė su dalimi minkštimo ir tuomet pupelės iškart džiovinamos. Pagal tai, kiek ant pačios pupelės liko minkštimo, šis apdorojimo būdas skirstomas į tris kategorijas: „black honey“ (daug minkštimo), „red honey“ (vidutiniškas kiekis minkštimo) ir „yellow honey“ (itin mažai minkštimo).
- Anaerobinis metodas. Tai itin sparčiai populiarėjantis būdas, kai kavos pupelės su dalimi uogos minkštimo patalpinamos į mažai deguonies turinčią talpą, o galutinis skonis reguliuojamas fermentavimo trukme.
Kita stotelė: kavos skrudinimas
Galutinį kavos skonį lemia ne tik kavos pupelių rūšis, kavamedžio augimo vieta, pupelių apdorojimo būdas, bet ir skrudinimas. Ko gero, esate pastebėję ant kavos pakuočių esančius užrašus „Light Roast“, „Medium Roast“, „Dark Roast“ ir prie jų pavaizduotas pupelių skales. Visa tai žymi kavos pupelių skrudinimo intensyvumą: kuo tamsesnis skrudinimas, tuo pačios pupelės tamsesnės, kartesnės ir tinkamesnės ypač stipriems kavos gėrimams gaminti. Dažniausiai skiriami trys skrudinimo laipsniai: šviesus (šiose pupelėse labiausiai išsaugomas iš gamtos atkeliavęs skonis), vidutinis (šiek tiek intensyvesnio skonio) ir tamsus (tamsios, juodojo šokolado kartumu pasižyminčios pupelės). Tai štai kokį kelią turi nukeliauti pupelė, kad pasiekų vartotoją.
