Milijonai VW, „Audi“ ir „Škoda“ savininkų sulaukė lūžio: ES įstatymas priverčia gamintoją atverti duomenis

Automobilis jūsų, pinigus už jį sumokėjote jūs, draudimą mokate jūs, remontą apmokate jūs, bet duomenys apie tą patį automobilį ilgus metus buvo ne visai jūsų rankose. Skamba absurdiškai? Būtent taip daugelį metų jautėsi dalis „Volkswagen“, „Audi“, „Škoda“, „SEAT“, „Cupra“ ir kitų grupės automobilių savininkų, bandžiusių savo automobilio informaciją prijungti prie išmaniųjų namų sistemos „Home Assistant“.

Atrodo, ko žmogus prašo? Ne atrakinti svetimą automobilį, ne apeiti apsaugą, ne kištis į gamintojo serverius. Tik matyti savo automobilio baterijos lygį, likusį nuvažiuojamą atstumą, ridą, įkrovimo būseną ir kitus bazinius duomenis ten, kur jam patogu. Bet ilgą laiką šita duris atrodanti smulkmena buvo užrakinta. Ir ne šiaip užrakinta – bendruomenės sprendimai veikdavo, tada būdavo užblokuojami, paskui vėl taisomi, tada vėl numušami.

Dabar situacija keičiasi. Ir čia svarbiausia ne tai, kad „Volkswagen“ grupė staiga nusprendė būti labai draugiška technologijų entuziastams. Daug svarbiau tai, kad Europos Sąjungos Duomenų aktas pradeda spausti gamintojus ten, kur jiems skauda labiausiai – prie uždarytų duomenų vartų. Nuo šiol dalis „Volkswagen“ grupės automobilių duomenų oficialiai gali pasiekti „Home Assistant“.

7 markės vienu smūgiu: nuo „Volkswagen“ iki „Bentley“

Naujoji integracija apima ne vieną konkretų modelį ir ne vien elektromobilių fanų žaisliuką. Kalbama apie 7 „Volkswagen“ grupės prekės ženklus: „Volkswagen Passenger Cars“, „Volkswagen Commercial Vehicles“, „Audi“, „Škoda“, „SEAT“, „Cupra“ ir „Bentley“.

Tai reiškia, kad pokytis gali paliesti labai platų vairuotojų ratą. Lietuvoje tai ypač aktualu, nes „Volkswagen“, „Audi“ ir „Škoda“ yra vienos labiausiai matomų markių keliuose. Vieni vairuoja dyzelinius modelius, kiti hibridus, treti elektromobilius, bet kryptis visiems ta pati: automobiliai tampa kompiuteriais ant ratų, o jų duomenys jau seniai nebėra tik „serviso reikalas“.

Per „Home Assistant“ dabar galima matyti pagrindinius automobilio rodiklius: akumuliatoriaus įkrovos lygį, likusį nuvažiuojamą atstumą, bendrą ridą, įkrovimo būseną ir įkrovimo galią. Elektromobilio savininkui tai nėra smulkmena. Jeigu automobilis kraunamas namuose, tokia informacija viename išmaniųjų namų ekrane gali būti labai patogi: matai, ar įkrovimas vyksta, kiek liko baterijos, ar automobilis ryte bus pasiruošęs kelionei.

Bet vairuoti iš namų dar neleis: yra viena didelė riba

Čia labai svarbu neapsigauti. Naujoji prieiga nereiškia, kad „Home Assistant“ staiga taps pilnu „Volkswagen“ automobilio valdymo pultu. Ryšys yra vienpusis. Kitaip tariant, duomenis galima skaityti, bet komandų automobiliui siųsti negalima.

Tai reiškia, kad per šį kanalą nepavyks nuotoliniu būdu įjungti salono pašildymo, atrakinti ar užrakinti automobilio, paleisti arba sustabdyti įkrovimo, reguliuoti klimato kontrolės ar daryti kitų dalykų, kuriuos kai kas jau yra įpratęs matyti oficialiose gamintojo programėlėse.

Dar vienas ribojimas – duomenys atnaujinami maždaug kas 15 minučių. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo normalu, bet išmaniųjų namų pasaulyje 15 minučių kartais yra labai daug. Jeigu žmogus nori tik stebėti automobilio būseną – užtenka. Bet jeigu svajoja apie itin tikslų saulės elektrinės pertekliaus nukreipimą į elektromobilį realiuoju laiku, toks atnaujinimo dažnis jau gali būti per lėtas.

Taigi čia nėra visiška revoliucija, po kurios automobilis tampa visiškai atviras. Tai greičiau pirmas rimtas plyšys sienoje. Ir po daugelio metų užrakintų durų net tas plyšys daug kam atrodo kaip didelis laimėjimas.

Metų metus bendruomenė žaidė katę ir pelę

Šios istorijos pikantiškiausia dalis yra tai, kad „Volkswagen“ grupės automobilių integracijos su atviromis sistemomis ilgą laiką buvo neoficialios. Technologijų entuziastai, programuotojai ir išmaniųjų namų naudotojai ieškojo būdų, kaip pasiimti savo automobilio duomenis ir naudoti juos ten, kur nori pats savininkas.

Kartais tokie sprendimai veikdavo visai neblogai. Žmogus prijungdavo automobilį prie „Home Assistant“, matydavo bateriją, ridą, įkrovimą ir galėdavo kurti automatizacijas. Bet tada gamintojas pakeisdavo prisijungimo mechanizmą, uždarydavo prieigą arba įvesdavo naujus saugumo reikalavimus, kurių atvirojo kodo projektai nebegalėdavo įvykdyti.

Vienas skaudžiausių smūgių buvo autentifikavimo pakeitimai, kai neoficialūs klientai nebegalėjo apsimesti oficialiomis programėlėmis. Iš gamintojo pusės tai galima aiškinti saugumu. Iš vartotojo pusės tai atrodė kitaip: automobilis mano, duomenys apie mano automobilį, bet prieiga uždaryta, jei nenaudoju gamintojo patvirtinto kelio.

Dėl to kilo labai paprastas klausimas: ar gamintojas turi teisę laikyti duomenis užrakintus vien todėl, kad taip patogiau jo ekosistemai?

ES įstatymas smogė į vietą, kurios gamintojai ilgai saugojo

Europos Sąjungos Duomenų aktas šią situaciją keičia iš esmės. Jo logika labai paprasta: jeigu išmanus įrenginys generuoja duomenis, vartotojas turi turėti teisę juos pasiekti ir tam tikrais atvejais perduoti trečiajai šaliai. Automobilis šiandien jau seniai yra toks įrenginys. Jis renka duomenis apie bateriją, ridą, įkrovimą, naudojimą, būseną ir daugybę kitų dalykų.

Todėl gamintojams tampa vis sunkiau sakyti: „Tai mūsų duomenys, mūsų serveriai, mūsų programėlė, mūsų taisyklės.“ Vartotojas turi labai aiškų argumentą: „Tai mano automobilis, mano naudojimas ir mano duomenys.“

Būtent todėl „Volkswagen“ grupės žingsnis yra svarbesnis nei paprasta nauja integracija. Tai ženklas, kad automobilių gamintojai Europoje nebegalės taip lengvai statyti neperžengiamų sienų aplink duomenis. Taip, jie vis dar ribos prieigą, saugos savo sistemas ir valdys procesą. Bet vartotojo teisė į duomenis tampa kur kas stipresnė nei anksčiau.

Ką žmogus realiai galės su tuo daryti namuose

Paprastam vairuotojui visa tai gali skambėti kaip technologijų entuziastų žaidimas. Bet praktiškai nauda gana aiški. Jei namuose naudojamas „Home Assistant“, automobilis gali tapti dar vienu išmaniu įrenginiu bendrame valdymo skydelyje. Šalia saulės elektrinės, elektros suvartojimo, šildymo, temperatūros ir apsaugos sistemos atsiranda ir automobilio būsena.

Pavyzdžiui, sistema gali parodyti, kad elektromobilio baterija nukrito žemiau tam tikro lygio. Arba priminti, kad automobilis prijungtas prie įkroviklio, bet įkrovimas nevyksta. Arba tiesiog ryte ekrane parodyti, ar automobilis paruoštas dienos kelionei.

Tai nėra kažkokia kosminė prabanga. Kai automobilis tampa kasdienio namų energijos ūkio dalimi, tokie duomenys tampa labai praktiški. Ypač tiems, kurie turi saulės elektrinę, naudoja pigesnius elektros tarifus arba nori geriau matyti, kiek realiai energijos sunaudoja automobilis.

Bet dar kartą – stebėjimas nėra valdymas. Kol kas tai labiau informacijos langas, o ne pilnas automobilio nuotolinio valdymo centras.

Lietuviams tai gali tapti daug aktualesniu dalyku, nei atrodo

Lietuvoje vis daugiau žmonių kalba apie saulės elektrines, namų baterijas, elektromobilius, išmanius įkroviklius ir elektros kainų valdymą. Dalis dar žiūri į tai skeptiškai, bet kryptis aiški: automobilis vis dažniau tampa ne tik transporto priemone, o namų energetikos dalimi.

Todėl automobilio duomenys tampa pinigų klausimu. Jeigu žinai, kada automobilis kraunasi, kiek energijos ima, kiek baterijos turi ir kada reikės įkrovimo, gali geriau planuoti išlaidas. Tai ypač aktualu tiems, kurie nori krauti pigesniu metu arba iš savo pagamintos saulės energijos.

Kol kas naujoji prieiga ribota, bet pats principas jau svarbus. Jeigu šiandien atveriama baterija, rida ir įkrovimo būsena, rytoj vartotojai gali spausti dėl platesnės prieigos. O kai vienas gamintojas priverstas atverti duris, kitiems tampa sunkiau aiškinti, kodėl jų vartotojai turi likti užrakinti.

Didžioji kova bus ne dėl vieno mygtuko, o dėl duomenų kontrolės

Ši istorija nėra tik apie „Volkswagen“. Tai apie visą ateities automobilio logiką. Nauji automobiliai renka vis daugiau informacijos, o gamintojai nori iš to kurti paslaugas, prenumeratas, uždaras programėles ir papildomus pajamų šaltinius. Vairuotojai tuo metu vis dažniau klausia: kodėl turiu mokėti ar būti apribotas, jei kalbame apie mano paties automobilio informaciją?

Šitas konfliktas tik stiprės. Vienoje pusėje bus gamintojai, kurie norės kontroliuoti duomenis, programėles ir paslaugas. Kitoje – vartotojai, servisai, nepriklausomi kūrėjai ir išmaniųjų namų bendruomenės, kurios sakys: duomenys turi būti pasiekiami, jei jie sukurti naudojant mano įrenginį.

„Volkswagen“ atvejis rodo, kad ES šioje kovoje linksta vartotojo pusėn. Ne visiškai, ne be ribų, ne be sąlygų. Bet kryptis jau aiški: užrakinti duomenis vien todėl, kad taip patogiau gamintojui, darosi vis sunkiau.

Po 15 minučių atnaujinimo slepiasi daug didesnis lūžis

Taip, naujoji „Volkswagen“ grupės integracija nėra tobula. Ji nerodo visko, neveikia kaip pilnas valdymo centras, atnaujinama maždaug kas 15 minučių ir reikalauja aktyvavimo per oficialų portalą. Kai kuriems naudotojams pradinis paleidimas gali užtrukti ne kelias minutes, o gerokai ilgiau.

Bet esmė ne tik techninė. Po šia naujiena slepiasi didesnis lūžis: gamintojai po truputį priverčiami pripažinti, kad automobilio duomenys negali būti amžinai laikomi tik jų rankose. Vairuotojas nėra tik programėlės naudotojas. Jis yra automobilio savininkas.

Ir čia prasideda daug didesnė tema. Jeigu automobilis jūsų, ar neturėtumėte turėti teisės matyti jo duomenų ten, kur jums patogu? Jeigu elektromobilis stovi jūsų kieme, kraunasi iš jūsų elektros ir jungiasi prie jūsų namų sistemos, kodėl viskas turi priklausyti tik nuo gamintojo malonės?

Po daugelio metų blokavimo „Volkswagen“ grupės vartotojai gauna bent dalį to, kas iš esmės turėjo būti savaime suprantama jau seniai. 7 markės, 15 minučių atnaujinimai, ribotas duomenų sąrašas ir jokių komandų automobiliui – taip, tai dar nėra visiška laisvė. Bet tai jau pirmas smūgis uždaroms durims.

O kai tokios durys pradeda skilti, gamintojams jas vėl užkalti bus vis sunkiau.