Dauguma kačių šeimininkų anksčiau ar vėliau atsiduria ties tuo pačiu klausimu: ar geriau šerti augintinį tik sausu ėdalu, tik šlapiu, ar derinti abu? Nors internete netrūksta kategoriškų nuomonių, veterinarų pozicija šiuo klausimu gana aiški – sausą ir šlapią ėdalą galima derinti, o kai kuriais atvejais tai netgi naudinga. Tačiau tik tada, kai tai daroma atsakingai: su aiškia mitybos logika, teisingomis porcijomis ir higiena.
Svarbu suprasti vieną dalyką: mišrus šėrimas nėra „triukas, kad katė valgytų noriau“. Tai turi būti sąmoninga strategija, pritaikyta konkretaus gyvūno poreikiams – amžiui, svoriui, aktyvumui ir sveikatai.
Kada maišyti galima – ir kada geriau to nedaryti
Jeigu katė sveika, neturi specialių dietinių apribojimų ir jos virškinimas stabilus, sausą ir šlapią ėdalą galima derinti. Tai saugu ir praktiška. Tačiau jei katei paskirta gydomoji dieta (pvz., dėl inkstų ligos, šlapimo kristalų, nutukimo ar alergijų), tokio ėdalo maišymas su įprastu maistu gali panaikinti gydomąjį efektą.
Tokiais atvejais mišrus šėrimas galimas tik su veterinaro patvirtinimu, nes „truputis kito ėdalo“ gydomosios dietos logiką gali sugadinti visiškai.
Trys taisyklės, be kurių mišrus šėrimas tampa klaida
Veterinarai pabrėžia, kad pats derinimo principas nėra problema – problema kyla tada, kai tai daroma bet kaip.
Pirmoji taisyklė – rinktis tik visavertį ir subalansuotą pašarą. Maišyti kasdieniam šėrimui reikėtų tik tokį ėdalą, kuris aiškiai pažymėtas kaip visavertis, subalansuotas ir tinkamas konkrečiam amžiui. Padažai, „skanukai“, papildomi paštetai ar gražiai kvepiantys, bet nesubalansuoti konservai neturi tapti mitybos pagrindu, nes jie dažnai neatitinka reikiamų vitaminų, mineralų ir baltymų proporcijų.
Antroji taisyklė – kontroliuoti kalorijas, o ne „gramus iš akies“. Dažniausia klaida mišriai šeriant yra tokia: žmogus palieka įprastą sauso ėdalo normą ir dar „uždeda šlapio“. Katė patenkinta, bet po kelių mėnesių atsiranda antsvoris. Veterinarai primena, kad nėra universalios formulės, kiek turi būti sauso ir kiek šlapio ėdalo – tai priklauso nuo katės sudėjimo, amžiaus, aktyvumo ir net temperamento. Reikia skaičiuoti dienos normą ir ją padalinti tarp abiejų rūšių ėdalo.
Trečioji taisyklė – nepriekaištinga higiena. Šlapias maistas labai greitai genda ir tampa bakterijų veisimosi vieta, ypač šiltame kambaryje. Jeigu jūs sumaišote maistą viename dubenyje, negalima jo palikti „visai dienai“. Tai tiesus kelias į virškinimo sutrikimus. Veterinarai pataria: jei katė nesuėda per 1–2 valandas, likučius reikia pašalinti, o dubenį – kruopščiai išplauti.
Populiariausi mitai, kurie tik klaidina šeimininkus
Mišrus šėrimas dažnai apipinamas mitais. Vienas populiariausių – esą šlapias ir sausas ėdalas „virškinami skirtingu greičiu“, todėl jų maišyti negalima. Veterinarinė mityba tokio teiginio nepatvirtina: sveikos katės virškinimo sistema geba tvarkytis su abiem pašarais.
Kitas mitas – būtina rinktis tik vieno prekės ženklo maistą. Tai nėra būtina. Svarbiausia – kokybė ir subalansuota sudėtis. Galima derinti skirtingų gamintojų sausą ir šlapią pašarą, tik naujovės turi būti įvedamos palaipsniui, kad nesukeltų viduriavimo ar apetito pokyčių.
Dar viena plačiai paplitusi klaida – kad sausas ėdalas „valo dantis“. Deja, įprastas sausas ėdalas dantų priežiūrai prilygsta labai minimaliai naudai. Dantis realiai prižiūri tik reguliarus valymas arba specialūs sprendimai, skirti burnos higienai, o ne paprasti kroketai.
Kodėl šlapias ėdalas katėms apskritai toks svarbus
Veterinarai pabrėžia vieną esminę priežastį, kodėl šlapio maisto įtraukimas į racioną dažnai būna geras sprendimas – vanduo. Katės natūraliai dažnai geria per mažai, nes jų fiziologija prisitaikiusi gauti dalį drėgmės su maistu. Kai šeriama vien sausu ėdalu, daliai kačių atsiranda lėtinio nepakankamo skysčių kiekio problema.
Šlapias ėdalas sudarytas maždaug iš 70–80 proc. vandens, todėl natūraliai didina skysčių suvartojimą. Tai itin aktualu katėms, linkusioms į šlapimo takų problemas, kristalus, akmenligę ar inkstų sutrikimus. Kuo daugiau katė gauna skysčių, tuo mažesnė rizika, kad šlapimas taps pernelyg koncentruotas.
Kaip praktiškai organizuoti šėrimą namuose
Mišrų šėrimą galima daryti dviem įprastais būdais. Vienas – iškart sumaišyti sausą ir šlapią pašarą tame pačiame dubenyje. Tai paprasta, patogu ir leidžia aiškiau matyti, kiek katė realiai suvalgė, bet reikalauja griežtos higienos.
Kitas būdas – atskirti laiką: šlapią ėdalą duoti ryte ir vakare, o sausą – atskirai, nedidelėmis porcijomis ar paliekant dienai (jeigu katė nepersivalgo). Tai tinka katėms, kurios nemėgsta, kai tekstūros sumaišomos, arba kai šeimininkui patogiau su grafiku.
