Elektromobilis daug kam vis dar skamba kaip „protingas sprendimas“: tylus važiavimas, mažesnės eksploatacijos sąnaudos, modernumas, o dar ir tas jausmas, kad žengi koja kojon su ateitimi. Tačiau automobilių rinkoje atsirado paradoksas, apie kurį garsiai prabilo „AutoScout24“ pardavimų direktorius Vokietijoje Stefanas Schneckas: šiandien elektromobilį nusipirkti privačiam pirkėjui gali būti finansiškai nepelninga, o kai kuriais atvejais – tiesiog pinigų švaistymas.
Priežastis slypi ne emocijose ir ne „patinka–nepatinka“, o labai konkrečioje realybėje: technologijos keičiasi greičiau, nei žmonės spėja suvokti, ką tai daro automobilio vertei. Ir tas smūgis dažniausiai ateina ne po dešimtmečio – o gerokai anksčiau.
Elektromobiliai dar tik „įsibėgėja“ – ir būtent čia prasideda didžiausia problema
Vidaus degimo variklių era praktiškai pasiekė savo brandos viršūnę: nauji modeliai patobulėja, bet tai dažniau būna niuansai, o ne revoliucija. Elektromobilių pasaulyje – priešingai. Čia viskas dar tik pradžioje, todėl nuvažiuojamas atstumas, įkrovimo greitis ir baterijų technologijos gerėja beveik nuolat, o rinkoje vis dažniau atsiranda naujų kartų sprendimų, kurie vakar dienos modelius staiga paverčia „nebe taip įdomiais“.
Schneckas akcentuoja paprastą logiką: kai pasirodo naujesnės baterijos ir geresni parametrai, susidomėjimas senesne technologija atšąla akimirksniu, o kartu krenta ir automobilio perpardavimo vertė. Kitaip tariant, žmogus nusiperka elektromobilį su tuo metu „visai geru“ nuvažiuojamu atstumu, o po kelių metų rinka jau žiūri į kitą standartą – ir tavo automobilis tampa nebe „modernus“, o tiesiog „senesnės kartos“.
Ir čia atsiranda skaudžioji dalis: naudotų elektromobilių vertė gali kristi smarkiau, nei pirkėjai tikisi, nes nauji modeliai ne tik patobulėja, bet ir dažnai pinga, o kartu su kainų korekcijomis „paslenka“ visą rinką žemyn.
Greito nusidėvėjimo spąstai: „pirkti“ gali reikšti „pralošti“
Eksperto įspėjimas yra labai praktiškas: jei elektromobiliai dar nepasiekė tokio brandos lygio kaip tradiciniai varikliai, pirkėjas pats prisiima didžiausią riziką – ypač dėl perpardavimo. Kai ateina laikas keisti automobilį, staiga paaiškėja, kad:
- pirkėjai dairosi į naujesnius modelius su geresnėmis baterijomis,
- prekybininkai nenoriai ima senesnius elektromobilius, nes jų paklausa trapi,
- o rinkoje daugėja grąžintų lizinginių elektromobilių, kurie konkuruoja kainomis ir dar labiau spaudžia vertę žemyn.
Rezultatas paprastas: žmogus lieka su automobiliu, kuris popieriuje „vis dar geras“, bet rinkoje jau nėra toks pageidaujamas, todėl jį parduoti tampa sunku arba tenka susitaikyti su nuostoliu.
Vienas paprastas patarimas, kurį jis siūlo vairuotojams
Schnecko rekomendacija skamba beveik ciniškai, bet rinkos logika čia geležinė: naudoti, bet neturėti.
Jis siūlo rinktis lizingą / nuomą vietoj pirkimo, nes taip vairuotojas gali važinėti naujausiomis technologijomis, bet neprisiimti nusidėvėjimo rizikos, kuri vėliau „nusėda“ ant bankų, gamintojų ar finansuotojų pečių. Tokiu modeliu žmogus išvengia situacijos, kai po kelių metų turi elektromobilį, kurio vertė krito labiau nei tikėjosi, o jį realizuoti – vargas.
Ne draudimai, o rinka: kada viskas „susitvarkys“?
Ekspertas taip pat pabrėžia, kad elektromobilių plitimui nereikia dirbtinių draudimų vidaus degimo varikliams – daug svarbiau aiškios rinkos sąlygos. Kai įkrovimas taps paprastas, infrastruktūra – patikima, o elektra – prieinamesnė, perėjimas prie elektromobilių įvyks natūraliai, nes vairuotojai tiesiog nebematys prasmės mokėti už brangų kurą.
Tuo pačiu jis kritikuoja dabartinę skatinimo politiką Vokietijoje, nes subsidijos dažnai „nusėda“ brangiose tarnybinėse transporto priemonėse, o naudotų automobilių pirkėjams realios pagalbos trūksta. Tai tik dar labiau apsunkina naudotų elektromobilių rinką ir prisideda prie to, kad prekiautojų aikštelės pildosi grąžintais automobiliais, kuriems rasti pirkėją darosi vis sunkiau.
Elektromobilis gali būti puikus pasirinkimas – bet šiandien, pasak eksperto, didžiausia klaida yra apsimesti, kad jis nusidėvės kaip „paprastas“ automobilis. Būtent čia žmonės pralaimi daugiausia: ne kelyje, o tada, kai ateina laikas susigrąžinti bent dalį pinigų.
Šaltinis: žurnalas „Feniks“
