Yra senas posakis: „Laimė myli tylą.“ Šiuose žodžiuose slypi daugiau tiesos, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Šiais laikais, kai kiekvienas įvykis akimirksniu įrašomas ar filmuojamas, svarbu rasti akimirkų, kai galime pabūti tyloje, vieni…
Dažnai tai, kas mums vertingiausia, praranda savo ypatingą prasmę, jei pradedame apie tai per daug ir garsiai kalbėti. Psichologai teigia, kad pernelyg didelis atvirumas mus silpnina. Senovės filosofai perspėjo: „Kai ką nors viešai demonstruoji, tai jau nebėra tik tavo.“
Šiandien, kai daugelis skuba viską išsakyti iš karto, gebėjimas tylėti ir nepersistengti yra tikras įgūdis – beveik aukštasis menas.
Apie didvyriškumą
Dažnai girdime žmones pasakojant apie savo gerus darbus – atsitiktinai išgelbėtus žmones ar drąsius poelgius, pelniusius pripažinimą. Tačiau tikrasis didvyriškumas nėra lydimas savigyros. Tarp nuoširdžių veiksmų ir savęs išaukštinimo yra plona riba, kurią lengva peržengti.
Tikri herojai mylimi, kai apie jų darbus kalba kiti, o ne jie patys. Pagarba greitai išblėsta tiems, kurie pernelyg garsiai giriasi savo nuopelnais. Kur kas šilčiau atrodo istorija apie kažkieno drąsą, išgirsta iš šalies, o vėliau pažįstant žmogų – tylų, paprastą, dėmesio sugėdintą. Būtent čia slypi tikrasis žavesys.
Apie šeimą
Šeima visada buvo tarsi uždaras pasaulis, į kurį pašaliniai neturėtų patekti. Senovės išmintis sako: „Kas vyksta namuose, tas lieka namuose.“
Kai gyvenimo iššūkiai – nesutarimai, emociniai ar finansiniai sunkumai – tampa vieša diskusija, tai tik atveria duris nereikalingam kišimuisi. Tokie atskleidimai retai atneša tikrą pagalbą, o dažniau tampa tuščiažodžiavimo priežastimi.
Asmenines situacijas ir kasdienius nesutarimus geriausia laikyti artimųjų rate. Namai yra saugi erdvė, kurios sienos turėtų apsaugoti nuo smalsių žvilgsnių ir nereikalingų komentarų.
Apie gandus ir paskalas
Folosofas Lucijus Anėjus Seneka rašė: „Apkalbos atrodo viliojančios, bet jų pasekmės visada nemalonios.“ Įsitraukimas į tuščių kalbų verpetą yra greičiausias būdas prarasti pasitikėjimą ir pagarbą. Ypač kai kartojamos istorijos, kurių teisingumu nesame tikri.
Kuo pozityviau kalbame, tuo lengviau jaučiamės patys. Ir kuo mažiau mūsų protus užpildo neigiami kitų žmonių pokalbiai, tuo aiškiau matome savo gyvenimą.
Apie gerus darbus
Kai žmogus padaro ką nors gero, jį užplūsta džiaugsmas ir pasididžiavimas. Tačiau vos tik jis pradeda apie tai kalbėti ant kiekvieno kampo, geras darbas praranda savo tikrąją prasmę.
Tolstojus rašė: „Tikroji dorybė yra kuklumas.“ Gerų darbų vertė slypi tame, kad jie daromi iš širdies, be nereikalingo demonstravimo. Kuo mažiau apie juos kalbame, tuo labiau jie gali įkvėpti kitus. Tikroji prasmė atsiskleidžia, kai žmonės apie juos sužino atsitiktinai.
Toliau skaitykite kitame puslapyje.
