Laiko keitimas – persukimas laikrodžių vasaros/žiemos laiku – Lietuvoje praktikuojamas jau ilgą laiką, kaip ir daugelyje Europos Sąjungos šalių. Nors visuomenėje kartais kyla diskusijų dėl šios praktikos naudos, kol kas ji tebėra vykdoma pagal ES nustatytas direktyvas.
„Vasarinis laikas“ (angl. Daylight Saving Time, DST) keičiamas du kartus per metus: pavasarį laikrodžiai sukami viena valanda į priekį, o rudenį – viena valanda atgal, kai pereinama prie žiemos laiko (arba standartinio). Lietuvoje laikrodžius persukame paskutinį kovo savaitgalį ir paskutinį spalio savaitgalį.
Kada Lietuva vėl suks laikrodžius viena valanda atgal
Remiantis informacija:
- 2025 m. Lietuvoje žiemos laikas bus įvestas spalio paskutinį sekmadienį (spalio 26 d.), kai laikrodžiai bus sukami viena valanda atgal.
- Tai reiškia, kad tądien 4:00 val. ryto laikrodis bus pasuktas į 3:00 val.
Taigi, tikslus laikas:
Spalio paskutinį sekmadienį – 4:00 ryto – persukti laikrodžius viena valanda atgal.
Kodėl tai vyksta
- Tai yra ES direktyvos dalis: Direktyva 2000/84/EC numato, kad visose ES valstybėse laikrodžius persukinėti paskutinį kovo sekmadienį (į priekį) ir paskutinį spalio sekmadienį (atgal).
- Pagrindinės priežastys: geriau išnaudoti natūralų dienos šviesos laiką, energiškai efektyviau veikti (mažiau elektros apšvietimui), suderinti bendrus laiko standartus tarp šalių – ypač transporto, ryšių, verslo srityse.
Ar laiko keitimas gali būti panaikintas?
Taip, yra tokia galimybė, ir ši tema aktyviai diskutuojama:
- 2018 m. Europos Komisija pasiūlė direktyvą, kuri leistų ES valstybėms atsisakyti dviejų kartų per metus laikrodžių sukiojimo.
- Europos Parlamentas 2019 m. palaikė pasiūlymą, kad laiko keitimas būtų nutrauktas ne vėliau kaip 2021 m.
- Tačiau iki šiol valstybės narės nesugebėjo susitarti, ar pasirinkti nuolatinį vasaros laiką, ar nuolatinį žiemos/standartinį laiką, ir todėl laiko keitimo praktika tebėra.
- Lietuva, perimdama ES Tarybos pirmininkavimą 2027 metais, planuoja iš naujo kelti šį klausimą, bet kol kas nėra priimto galutinio sprendimo.
Galimi nepatogumai
Kai laikrodžiai sukami atgal (kai grįžtame prie žiemos laiko), nors tai atrodo palengvinimas – viena valanda “parankesnė”, tačiau problemų gali kilti:
- Miego ritmui – žmonės ilgai pripranta, gali būti sutrikimų.
- Darbo, mokyklų grafikai – ypač žmonėms, kurių darbo laikas nėra lanksčiai pritaikytas.
- Transportas, tvarkaraščiai – autobusų, traukinių, lėktuvų laikai gali pasimesti arba sukelti painiavų, ypač tarp šalių, kur laikas keičiamas tuo pačiu metu.
- Tarptautiniai susitarimai, skambučiai, verslas – laiko skirtumai su partneriais oro bendrovėms, verslui gali turėti įtakos.
- Sveikata – ne tik miegas, bet ir bendras energijos lygis, nuotaika, galimi kraujospūdžio, širdies ritmo sutrikimai tiems, kuriems jautresnis biologinis laikrodis.
Kaip geriau pasiruošti
Norint sumažinti nepatogumus, verta imtis šių žingsnių prieš laiko keitimą:
| Ką daryti | Kada pradėti |
|---|---|
| Palaipsniui keisti miego laiką – kasdien po 10–15 min vėlai eiti miegoti | 2–3 dienos prieš keitimą |
| Vengti stimuliuojančių veiklų (stiprios kavos, ekranai) vakarais | likus porai dienų |
| Pasirūpinti, kad jūsų prietaisai (telefonai, kompiuteriai, laikrodžiai) būtų nustatyti automatikui, kad persuktų laiką | prieš pat savaitgalį |
| Pasinaudoti papildoma valanda – suplanuoti ramesnį rytą ar kažką malonaus | kai žinai, kad ta valanda “atsistatys” |
Išvada
Taigi, lietuviai vėl suks laikrodžius viena valanda atgal paskutinį spalio sekmadienį – t.y. ženkliai artėjant žiemos laikui. Tai reiškia, kad naktį, 4 val., laikrodis bus pasuktas į 3 val. Šis pokytis yra tradicinė dalis ES laiko režimo, nors vis labiau diskutuojama dėl galimo persitempimo prie vieno nuolatinio laiko (vasaros arba žiemos).
Nepaisant to, kad kai kam tai atrodo smulkus dalykas – tai turi realų poveikį miego kokybei, veiklos planavimui, transportui, ir sveikatai. Todėl verta pasiruošti iš anksto, kad pokytis būtų kuo sklandesnis.
