Graikiniai riešutai Lietuvoje yra vienas universaliausių produktų – jie tinka pyragams, košėms, salotoms, net sūrių užkandžiams. Tačiau kiekvienas, kuris bent kartą bandė lukštenti riešutus plaktuku, žino ir kitą šio produkto pusę: triukšmas, ant grindų šokinėjantys kevalo gabalai, sutrupinti branduoliai, o kartais – ir netyčia užkliudytas pirštas. Atrodo, kad norint gauti gražų, sveiką riešuto branduolį, reikia kantrybės ir jėgos. Visgi yra paprastas ir gana netikėtas būdas, kuris leidžia riešutus nulupti daug švariau ir atsargiau, beveik be pastangų. Tam tereikia verdančio vandens ir kelių minučių laiko.
Kodėl verdantis vanduo veikia taip gerai?
Šio metodo esmė labai logiška. Riešuto kevalas turi mikroįtrūkimų ir porų, kurių plika akimi net nematome. Kai riešutai užpilami verdančiu vandeniu ir paliekami uždengti, šiluma ir garai pradeda veikti kevalo struktūrą: jis tampa elastingesnis, ne toks trapus ir „sukibęs“ su vidinėmis pertvaromis.
Būtent todėl riešutas nebeskyla chaotiškai, kaip dažnai būna mušant plaktuku. Vietoje to kevalas dažniau atsidaro tvarkingai, o branduolys lieka gražus ir nesuspaustas. Tai ypač naudinga, kai riešutai naudojami desertams ar patiekalų dekorui, kur svarbus vaizdas.
Kaip greitai nulupti graikinius riešutus be plaktuko
Norint pasiekti gerą rezultatą, svarbiausia yra teisingas užpylimas ir laikas. Riešutus reikėtų sudėti į gilų dubenį arba puodą ir užpilti verdančiu vandeniu taip, kad jie būtų visiškai apsemti. Tuomet indą būtina uždengti – tam, kad karštis neišeitų, o garai atliktų savo darbą.
Po maždaug 15–20 minučių riešutų kevalas tampa paslankesnis. Tada užtenka atsargiai įsmeigti peilio galiuką (arba žirklių smaigalį) į tą vietą, kur kevalo puselės jungiasi – vadinamąją „nosį“. Švelnus pasukimas dažniausiai padaro viską: kevalas atsidaro, vidinė pertvara suminkštėja, o branduolį galima išimti beveik be žalos.
Svarbu tik vienas niuansas – neskubėti ir nebandyti prievarta „laužti“. Jei riešutas dar kietas, geriau palaukti kelias minutes ilgiau, nes per anksti atidarius galima vėl grįžti prie to paties – trupinių ir suspaustų branduolių.
Jei riešutai labai sausi – štai kas padeda dar geriau
Kai riešutai ilgai laikomi, ypač šiltesnėje ir sausoje aplinkoje, jų kevalas tampa kietesnis, o vidus – labiau „prikepęs“ prie pertvarų. Tokiais atvejais standartinis verdančio vandens metodas gali suveikti lėčiau arba ne taip efektyviai.
Tam yra paprastas sprendimas: į verdantį vandenį įberti druskos. Rekomenduojamas santykis – apie du šaukštai druskos vienam litrui vandens. Druska padeda drėgmei greičiau įsiskverbti į kevalo struktūrą ir dar labiau jį suminkština. Dėl to net seni ir išsausėję riešutai dažniau atsiveria tvarkingai, be bereikalingo vargo.
Kodėl šis metodas geresnis nei plaktukas?
Didžiausias šio gyvenimo triuko pranašumas yra kontrolė. Plaktukas sukuria jėgos smūgį, kuris riešutą dažnai suskaldo nekontroliuojamai – kevalas skyla netolygiai, branduolys trūkinėja. Verdantis vanduo veikia kitaip: jis „paruošia“ kevalą atsidaryti, o žmogui lieka tik švelniai jį praplėšti.
Todėl šis metodas ypač patogus, kai reikia nulupti daugiau riešutų vienu metu, kai namuose yra vaikų (mažiau triukšmo), arba kai virtuvėje tiesiog norisi tvarkos be skraidančių kevalų.
