Įkaitęs kompiuteris vasaros karštyje

Vasaros karštis gali pakenkti kompiuteriui: paprasti veiksmai padės išvengti brangaus remonto

8 min. skaitymo

Kai oro temperatūra pakyla virš 30 laipsnių, sunkiau tampa ne tik žmonėms. Karštis gali paveikti ir kompiuterius – tiek stacionarius, tiek nešiojamuosius. Perkaitusi įranga gali pradėti veikti lėčiau, strigti, netikėtai išsijungti, o blogiausiais atvejais gresia duomenų praradimas ar aparatinės įrangos gedimai.

Vasarą kompiuteriui tenka didesnis krūvis, nes aušinimo sistema turi dirbti intensyviau. Jei įrenginys stovi saulėje, yra užsikimšęs dulkėmis arba naudojamas sudėtingoms užduotims, perkaitimo rizika dar labiau padidėja. Laimei, daugeliu atvejų pakanka kelių paprastų įpročių, kad kompiuteris karštomis dienomis veiktų saugiau.

Kodėl karštis kompiuteriui pavojingas

Kompiuterio viduje nuolat išsiskiria šiluma. Procesorius, vaizdo plokštė, duomenų laikmenos ir kiti komponentai įkaista net įprasto naudojimo metu. Įprastomis sąlygomis ventiliatoriai ir oro cirkuliacija padeda šią šilumą pašalinti.

Tačiau kai patalpoje karšta, aušinimo sistemai tampa sunkiau. Kompiuteris nebegali taip efektyviai atsikratyti perteklinės šilumos, todėl komponentų temperatūra kyla greičiau.

Pirmasis ženklas dažnai būna suprastėjęs našumas. Kompiuteris gali pradėti veikti lėčiau, garsiau ūžti, ilgiau vykdyti užduotis ar netikėtai strigti. Taip nutinka todėl, kad sistema bando apsisaugoti ir sumažina komponentų apkrovą.

Jei karštis ignoruojamas, problemos gali tapti rimtesnės. Gali atsirasti gedimų, sutrikti duomenų laikmenų darbas, o kraštutiniais atvejais galima negrįžtamai sugadinti dalį įrangos. Būtent todėl vasarą verta atkreipti dėmesį ne tik į savo komfortą, bet ir į tai, kokiomis sąlygomis dirba kompiuteris.

Nelaikykite kompiuterio tiesioginėje saulėje

Vienas paprasčiausių, bet dažnai pamirštamų dalykų – kompiuterio vieta kambaryje. Tiesioginiai saulės spinduliai gali labai greitai pakelti įrenginio temperatūrą.

Tai ypač aktualu nešiojamiesiems kompiuteriams, kurie dažnai paliekami ant stalo prie lango. Jei saulė į tą vietą šviečia kelias valandas, įkaista ne tik korpusas, bet ir vidiniai komponentai.

Stacionarūs kompiuteriai taip pat nėra apsaugoti. Jei korpusas stovi prie lango ar vietoje, kur visą dieną kaupiasi šiluma, aušinimo sistemai tenka papildomas darbas.

Karštomis dienomis kompiuterį geriausia laikyti pavėsyje, toliau nuo tiesioginių saulės spindulių ir šilumos šaltinių. Jei darbo vieta yra prie lango, verta užtraukti užuolaidas ar perkelti įrenginį į vėsesnę kambario vietą.

Dulkės gali tapti paslėpta perkaitimo priežastimi

Net jei kompiuteris nestovi saulėje, jis vis tiek gali kaisti dėl kitos dažnos priežasties – dulkių. Laikui bėgant jos kaupiasi ventiliatoriuose, oro įleidimo angose ir ant vidinių komponentų.

Dulkės trukdo orui laisvai judėti, todėl šiluma pašalinama prasčiau. Ventiliatoriai gali suktis greičiau ir garsiau, tačiau realus aušinimas vis tiek būna prastesnis.

Nešiojamųjų kompiuterių savininkai dažnai pastebi, kad įrenginys pradeda kaisti net atliekant paprastas užduotis. Viena iš priežasčių gali būti užsikimšusios aušinimo angos.

Todėl verta reguliariai patikrinti, ar oro angos nėra uždengtos ir ar jose nesikaupia dulkės. Stacionariuose kompiuteriuose galima išvalyti ventiliatorius, groteles ir korpuso vidų. Jei nesate tikri, kaip tai padaryti saugiai, geriau kreiptis į specialistą, nes netinkamas valymas gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.

Kai kuriuose stacionariuose kompiuteriuose galima įrengti papildomų ventiliatorių. Tai pagerina oro srautą korpuso viduje ir padeda efektyviau pašalinti šilumą, ypač jei kompiuteris naudojamas žaidimams ar sudėtingesnėms užduotims.

Karštomis dienomis mažinkite kompiuterio apkrovą

Kompiuteris labiausiai kaista tada, kai atlieka sudėtingas užduotis. Žaidimai, vaizdo įrašų redagavimas, grafikos darbai ar kitos programos, stipriai apkraunančios procesorių ir vaizdo plokštę, gali labai padidinti temperatūrą.

Vasaros karštyje tokios užduotys tampa dar didesniu iššūkiu. Jei patalpoje jau yra karšta, kompiuteris turi mažiau galimybių atvėsti, todėl greičiau pasiekia kritines temperatūras.

Jei įmanoma, sudėtingiausius darbus verta planuoti vėsesniu paros metu – ryte arba vakare. Žaidžiant galima sumažinti grafikos nustatymus, uždaryti nereikalingas programas ir nedaryti kelių sunkių užduočių vienu metu.

Tai nereiškia, kad karštą dieną kompiuteriu naudotis negalima. Tačiau verta suprasti, kad kuo didesnė apkrova, tuo daugiau šilumos susidaro. Kartais vien kelių programų uždarymas ar trumpa pertrauka gali padėti išvengti perkaitimo.

Pasidalinti šiuo straipsniu
Komentarų: 0