Sovietinė briaunuota stiklinė: kokias paslaptis ir mitus ji slepia?

Briaunuota stiklinė – vienas ryškiausių sovietmečio simbolių. Atrodo, ji buvo visur: valgyklose, traukiniuose, virtuvėse ir net gazuoto vandens automatuose. Už paprastos formos slypi daugybė paslapčių.

Kas sukūrė tokią stiklinę?

Briaunuotos stiklinės istoriją gaubia legendos. Viena populiariausių pasakoja, kad ją sukūrė stiklapūtis Jefimas Smolinas iš Vladimiro, kuris padovanojo carui Petrui I tvirtą stiklinę. Esą Petras, išgėręs iš jos, metė ją ant grindų ir sušuko: „Stiklinė tebūnie!“, tačiau bajorai suprato kaip „Stiklines daužyti!“, todėl atsirado tradicija daužyti indus laimei. Vis dėlto istorikai šiuo pasakojimu abejoja: jau 1700 m. meistro Tichono Filatievo ikonoje vaizduojama briaunuota stiklinė su apvadu, tad tokia forma egzistavo dar iki Petro I laikų.

Kita legenda priskiriama skulptorei Verai Muchinai – monumento „Darbininkas ir kolūkietė“ autorei. Sakoma, kad ji blokados metu Leningrade sukūrė briaunuotos stiklinės dizainą, kad išsekę žmonės galėtų ją tvirtai laikyti. Tačiau ši istorija netiksli: karo metais Muchina gyveno evakuacijoje Uraluose, o briaunuotos stiklinės masiškai gamintos jau XX a. 3-iajame dešimtmetyje. Vis dėlto Muchina tikrai dalyvavo projektuojant sovietinius indus viešajam maitinimui, įskaitant ir stiklines.

Kam reikalingos briaunos?

Pagrindinis briaunuotos stiklinės bruožas – briaunos. Jų skaičius svyravo nuo 8 iki 20, tačiau dažniausiai pasitaikydavo 16 briaunų modeliai. Populiari legenda teigia, kad 16 briaunų simbolizavo 16 SSRS respublikų (iki 1956 m., kai Karelijos–Suomijos SSR buvo prijungta prie RSFSR). Iš tiesų tai tik graži legenda. Briaunos turėjo praktinę paskirtį:

• Briaunos veikė kaip standumo briaunos, todėl stiklinė buvo atsparesnė smūgiams. Gamybos technologijoje naudota švino oksido priemaiša ir dvigubas degimas apie 1500°C temperatūroje.
• Net ir laive per bangavimą stiklinė nenuriedėdavo nuo stalo.
• Briaunos neleisdavo stiklinei išslysti iš rankų – tai buvo svarbu valgyklose ir traukiniuose.

Briaunuota stiklinė buvo ne tik indas, bet ir tūrio etalonas. Į ją tilpdavo 200 ml iki apvado ir 250 ml „su kaupu“. Šeimininkės ją naudojo biriems produktams matuoti: 200 g cukraus, 100 g druskos ir pan. Net oficialioje „Skanaus ir sveiko maisto knygoje“ ingredientai buvo nurodomi stiklinėmis, o ne gramais.

i

Kodėl stiklinės suduždavo tiesiog rankose?

1970-aisiais briaunuotos stiklinės pradėjo „sprogti“ rankose. To priežastis – bandymas modernizuoti gamybą: Gusevo gamykloje buvo įdiegtos prancūziškos stiklo grūdinimo linijos. Paaiškėjo, kad importuota įranga netiko sovietinei technologijai – stiklinės neatlaikė temperatūrų skirtumų ir subyrėdavo į šukes. Kai kurias partijas teko atšaukti, o nukentėjusiems buvo mokamos kompensacijos.

Kultūrinis simbolis

Briaunuota stiklinė tapo kasdienio gyvenimo dalimi. Jas galima pamatyti filmuose ir animaciniame seriale „Na, palauk!“.

Traukiniuose arbatą patiekdavo taip pat tokiose stiklinėse su laikikliais, o gazuoto vandens automatuose naudota bendra indų sistema. Stiklinės buvo plaunamos tiesiog automatuose tekančiu vandeniu, kas, žinoma, neužtikrino higienos, bet buvo pigu ir praktiška.

Įdomu, kad briaunuota stiklinė įkvėpė net menininkus. Kuzma Petrovas-Vodkinas vaizdavo ją natiurmortuose, o inžinierius Nikolajus Slavjanovas sukūrė metalinę stiklinę iš aštuonių lydinių, kuri 1893 m. Čikagos parodoje pelnė medalį.

Šiandien briaunuotas stiklines vis dar galima rasti traukiniuose ir sodybose. Jas vertina dėl tvirtumo: net nukritus retai sudūžta. Taip pat dėl nostalgijos – daugeliui tai vaikystės, senų valgyklų simbolis. Tačiau tai galioja tik tiems, kas prisimena tuos laikus.