Daugelis lietuvių šiandien moka už tikrai spartų internetą – 600, 900 ar net 1 000+ Mb/s šviesolaidį, kuris teoriškai turėtų „tempti“ viską: 4K filmus, žaidimus, nuotolinį darbą ir kelis vaizdo skambučius vienu metu. Tačiau realybė dažnai atrodo kaip pasityčiojimas: vos paleidus transliaciją per televizorių arba vienam šeimos nariui prisijungus prie „Zoom“, „Wi-Fi“ staiga sulėtėja taip, tarsi būtumėte grįžę į 2012-uosius. Pirmoji mintis – kaltas operatorius. Bet praktikoje labai dažnai problema slypi visai čia pat, jūsų bute. Ir kartais ją išsprendžia vienas paprastas dalykas: kur stovi maršrutizatorius ir ką jis iš tikrųjų sugeba.
Tai svarbus niuansas, kurį daugelis praleidžia: greitas interneto planas dar negarantuoja greito belaidžio ryšio. Internetą iki namų atveda tiekėjas, bet „Wi-Fi“ namuose jau yra jūsų įrangos, sienų ir kaimynų tinklų klausimas.
Pirmoji klaida – maršrutizatorius „paslėptas“ netinkamoje vietoje
„Wi-Fi“ signalas nemėgsta kliūčių – tai yra gryna fizika. Sienos, lubos, nišos ir ypač gelžbetonis daugiabučiuose veikia kaip barjeras, mažinantis signalo stiprumą. Ir čia įsijungia dar vienas esminis faktas: greitesnis „Wi-Fi“ dažniausiai reiškia aukštesnį dažnį.
5 GHz ryšys gali pasiūlyti gerokai didesnį greitį, tačiau jis prasčiau „prasimuša“ per konstrukcijas. Todėl situacija dažnai būna klasikinė: viename kambaryje „Wi-Fi“ greitas, o kitame greitis krenta perpus ar net kelis kartus. Jei maršrutizatorius pastatytas buto kampe, ant grindų, už televizoriaus, spintelėje tarp daiktų arba virtuvėje prie buitinės technikos – signalas nuo pat pradžių dirba prieš save.
Lietuvos daugiabučiuose tai ypač aktualu, nes planavimas dažnai toks, kad koridorius, virtuvė ir vonia „uždaro“ signalą, o miegamieji kambariai lieka signalo paraštėse. Tokiu atveju svarbiausias sprendimas paprastas: maršrutizatorių perkelti į kuo centrinę buto vietą ir kuo aukščiau.
Antras „tylus žudikas“ – kaimynų „Wi-Fi“ karas ir užkimšti kanalai
Jei gyvenate daugiabutyje, labai tikėtina, kad jūsų maršrutizatorius dalijasi eteriu su dešimtimis kitų tinklų. Tai ypač juntama vakare, kai visi grįžta namo: įsijungia televizoriai, telefonai, žaidimų konsolės ir interneto srautas per „Wi-Fi“ tampa panašus į kamštį. Atrodo, kad viskas veikia, bet lėtai ir nervinančiai.
Čia dažniausiai kaltas 2,4 GHz ryšys – jis turi mažiau realiai naudojamų kanalų, todėl trukdžiai tarp kaimynų tinklų yra kone neišvengiami. Daug žmonių palieka gamyklinius nustatymus, o automatika dažnai parenka tą patį kanalą kaip ir kaimynams. Rezultatas – keli tinklai konkuruoja dėl to paties pralaidumo.
Tokiu atveju vienas greičiausių sprendimų – rankiniu būdu pasirinkti mažiau užimtą kanalą arba pereiti į 5 GHz ryšį. Jei namuose įranga palaiko „Wi-Fi 6E“, dar geriau – tada galima naudoti 6 GHz dažnį, kuris kol kas daugelyje daugiabučių dar nėra perpildytas.
Greitas šviesolaidis + senas maršrutizatorius = garantuotas nusivylimas
Tai pati dažniausia situacija Lietuvoje: žmogus turi modernų šviesolaidį, bet namuose vis dar stovi maršrutizatorius, kuris buvo gautas prieš 5–8 metus. Ir tada atsiranda paradoksas: už planą mokate už 900 Mb/s, tačiau „Wi-Fi“ realiai išspaudžia 100–150 Mb/s, o kartais dar mažiau.
Senesni „Wi-Fi 4“ (802.11n) ar silpnesni modeliai fiziškai negali išnaudoti šiuolaikinių greičių. Problema ne vien „Wi-Fi“ standarte – tokie įrenginiai turi silpnesnes antenas, lėtesnius procesorius ir prastai tvarkosi su kelių įrenginių apkrova.
Šiandien įprastuose namuose vienu metu prie interneto būna prijungta dešimtys įrenginių: telefonai, televizoriai, robotai siurbliai, lemputės, kameros, kolonėlės, planšetės, kompiuteriai. Senas maršrutizatorius tokio srauto tiesiog „neišneša“ ir pradeda strigti.
Minimalus standartas, kad „Wi-Fi“ atrodytų šiuolaikiškai, yra „Wi-Fi 5“, o geriausia – „Wi-Fi 6“ arba naujesnis.
Mažai kas žino, bet „Wi-Fi“ gali trikdyti net mikrobangė ar „Bluetooth“
Dalis žmonių mano, kad pasakojimai apie buitinės technikos įtaką internetui – mitas. Tačiau tai tikrai egzistuoja, ypač 2,4 GHz dažnių juostoje, nes joje veikia daugybė įrenginių.
Mikrobangų krosnelė yra klasikinis pavyzdys, bet sąrašas platesnis: kūdikio monitoriai, belaidės ausinės, kai kurie „Bluetooth“ įrenginiai, net pigesni maitinimo blokai ar įkrovikliai gali kelti trukdžius. Praktikoje tai atrodo taip: internetas ryte veikia puikiai, bet vakare, kai virtuvėje pradeda dirbti technika, „Wi-Fi“ staiga „nukrenta“.
Todėl maršrutizatorius virtuvėje arba šalia buitinės technikos yra bloga idėja. Tokiu atveju sprendimas vėl tas pats: perkelti įrenginį į neutralią, atvirą vietą ir, jei įmanoma, pereiti į 5 GHz ryšį, kuris tokiems trukdžiams yra daug atsparesnis.
Viena smulkmena, kurią ignoruoja beveik visi: maršrutizatoriui irgi reikia atnaujinimų
Maršrutizatorius nėra tiesiog „dėžutė su lemputėmis“. Tai mažas kompiuteris, kuris turi savo programinę įrangą, o gamintojai ją atnaujina dėl stabilumo, saugumo ir net greičio.
Tačiau dauguma vartotojų į valdymo skydelį neįeina niekada, todėl įrenginys gali metų metus dirbti su sena programine įranga. Kai kuriais atvejais atnaujinimas realiai pagerina „Wi-Fi“ stabilumą ir net pralaidumą, ypač kai namuose daug modernių įrenginių.
Tai yra nemokamas optimizavimas, kuris dažnai išsprendžia problemą net be papildomų pirkinių.
Esmė paprasta: jūsų internetas gali būti greitas, bet „Wi-Fi“ – ne
Lietuvoje šviesolaidinis internetas daugelyje miestų jau yra tikrai galingas. Tačiau „Wi-Fi“ greitis yra kita istorija: jį lemia maršrutizatoriaus vieta, dažnių juosta, kaimynų tinklų apkrova, namų sienos ir jūsų įrangos amžius.
Todėl jei turite greitą interneto planą, bet namuose vis tiek „stringa“ 4K, žaidimai ar net paprastas naršymas, labai tikėtina, kad sprendimas yra ne skambutis operatoriui, o vienas iš trijų dalykų: perkelti maršrutizatorių, pereiti į 5 GHz/6 GHz arba pakeisti seną įrangą į „Wi-Fi 6“ lygio įrenginį.
Šaltinis: https://geekweek.interia.pl/porady/news-masz-szybki-internet-a-wi-fi-dziala-wolno-jest-wazny-szczego,nId,22544289
