Klaidinga manyti, kad žaibas yra tik reginys: iš tikrųjų jis sukelia sunkius sužalojimus ir mirtis visame pasaulyje. Pasak Pasaulio meteorologijos organizacijos, žaibas yra vienas iš pagrindinių oro pavojų, kartu su uraganais, tornadais ir kruša. Būtent smūgio staigumas ir nenuspėjamumas daro jį ypač klastingą: užfiksuoti žaibo smūgių atvejai daugiau nei 15 kilometrų spinduliu nuo pagrindinio perkūnijos centro.
30/30 taisyklė
Nors žaibas suvokiamas kaip staigus reiškinys, riziką galite įvertinti vadovaudamiesi paprasta 30/30 taisykle: jei tarp žaibo blyksnio ir griaustinio trenksmo praeina mažiau nei 30 sekundžių, tai reiškia, kad artėja perkūnija ir turėtumėte nedelsdami ieškoti prieglobsčio.
Svarbu likti saugioje vietoje bent 30 minučių po paskutinio perkūnijos trenksmo, nes nauji smūgiai gali įvykti net ir tada, kai atrodo, kad audra jau baigėsi.
Kodėl 30 sekundžių? Garsas oru sklinda daug lėčiau nei šviesa: maždaug 340 metrų per sekundę greičiu. Taigi, jei tarp žaibo ir griaustinio praeina 30 sekundžių, galite apskaičiuoti atstumą iki perkūnijos epicentro:
Atstumas = laikas × garso greitis = 30 s × 340 m/s = 10 200 m arba apie 10 km.
Žaibas gali trenkti iki 15 km atstumu nuo perkūnijos centro. Todėl, jei išgirstate griaustinį praėjus mažiau nei pusei minutės po blyksnio, jau esate potencialiai pavojingoje zonoje.
Kaip ir kodėl trenkia žaibas?
Žaibas sklinda mažiausio pasipriešinimo keliu į žemę. Žemė veda elektros iškrovas, todėl žala įmanoma ne tik dėl tiesioginio smūgio, bet ir dėl vadinamosios žingsnio įtampos: kai žaibas trenkia netoliese, elektros srovė plinta po žemę.
Jei jūsų pėdos yra skirtinguose taškuose su skirtingais elektros potencialais (kas tikėtina, kai srovė plinta), per jūsų kūną tekės srovė, kuri gali sukelti šoką. Todėl perkūnijos metu svarbu kuo labiau sumažinti sąlyčio su žeme plotą, pavyzdžiui, laikant pėdas suglaustas arba pritūpiant sukryžiuotomis kojomis.
Saugus elgesys perkūnijos metu
1. Nestovėkite ant laidžių ar šlapių paviršių
Vanduo ir drėgnas dirvožemis yra puikūs elektros laidininkai. Venkite stovėti ant šlapio asfalto, balose, ant šlapių betoninių grindų ar šalia metalinių konstrukcijų, kurios liečiasi su žeme.
Net ir patalpose reikėtų vengti naudoti laidinius telefonus ar prie tinklo ar išorinių antenų prijungtus elektros prietaisus, nes juos taip pat gali veikti elektros iškrovos.
2. Venkite aukštų objektų
Žaibai dažniau trenkia aukščiausiuose reljefo taškuose. Nesislėpkite po pavieniais medžiais, stulpais, stiebais ar aukštais objektais.
Jei esate atviroje vietoje ir negalite rasti prieglobsčio tvirtame pastate ar automobilyje, užimkite saugią pozą: pritūpkite, suglauskite kojas (kad sumažintumėte žingsnio įtampą), nulenkite galvą ir užsidenkite ausis rankomis. Niekada neatsigulkite ant žemės, nes tai padidina sąlyčio su potencialia srovės tėkme plotą.
3. Laikykitės atokiau nuo vandens telkinių
Vanduo gerai paskirsto srovę, todėl net ir tolimas žaibo smūgis į vandenį gali pakenkti keliems žmonėms. Per perkūniją venkite maudytis natūraliuose ir dirbtiniuose vandens telkiniuose. Namuose geriau nesimaudyti duše, vonioje ar neplauti indų – nors dėl įžeminimo miesto vandentiekio tinklų pažeidimų rizika yra minimali, tokių atvejų vis dar pasitaiko, todėl atsargumas nebus nereikalingas.
4. Nepasikliaukite mažais metaliniais daiktais ir mitais apie „magnetus”
Pats metalas žaibo nepritraukia. Tačiau jūsų laikomi metaliniai daiktai gali tapti srovės jungtimi, ypač jei jie padidina jūsų „aukštį” virš paviršiaus (pavyzdžiui, skėtis ar dviratis).
Saugiausia vieta pasislėpti yra automobilis su metaliniu kėbulu: jis veikia kaip Faradėjaus narvas ir praleidžia iškrovą išilgai paviršiaus. Tuo pačiu metu nelieskite metalinių dalių salono viduje.
5. Miške rinkitės žemus krūmynus
Venkite stovėti šalia aukštų, pavienių medžių ar miško pakraštyje. Jei miške jus užklupo audra, pasislėpkite tankioje tokio pat aukščio medžių grupėje. Taip pat sumažinkite žingsnio įtampos riziką, užimdami apsauginę poziciją ir laikydami kojas suglaustas.
6. Būkite pasiruošę antriniams pavojams – krintantiems medžiams ir šakoms
Perkūniją dažnai lydi stiprus vėjas. Jei pastebėjote tam tikra kryptimi virstančius medžius, judėkite statmenai tai krypčiai. Mieste venkite artintis prie laikinų statinių, reklaminių stendų, stogų ir konstrukcijų, kurias gali nuversti vėjas.
Ką daryti, jei trenkė žaibas?
Atminkite, kad žaibo trenksmo paveiktas žmogus neišlaiko elektros krūvio – jį liesti saugu.
• Nedelsdami iškvieskite greitąją pagalbą ir gelbėtojus. • Patikrinkite pulsą ir kvėpavimą. Jei pulso nėra, nedelsdami pradėkite širdies ir plaučių gaivinimą (ŠPG). • Patikrinkite, ar nėra nudegimų, lūžių ar sunkių sužalojimų. Laikykite asmenį šiltai ir ramiai. • Jei nukentėjusiųjų yra keli, pirmiausia padėkite tiems, kurie nekvėpuoja – širdies atsigavimo po žaibo tikimybė didesnė, jei pagalba suteikiama nedelsiant.
Perkūnija kelia realų ir rimtą pavojų. Laikykitės paprastų taisyklių, pasikliaukite moksliškai įrodytais patarimais ir stebėkite orų pokyčius, kad apsaugotumėte save ir savo artimuosius. Jūsų gyvybė yra pats brangiausias dalykas.
