Panika dėl šios epidemijos visame pasaulyje išplito greičiau nei bet koks virusas. Kaip atsispirti nerimui ir susitvarkyti su savo baimėmis? Į šį klausimą atsakys psichologas John Grohol.
Koronavirusas privertė bijoti. Baimė sukelia dar daugiau baimės. Bauginanti informacija, kaip ir klaidinga informacija, plinta daug greičiau nei pati liga.
Šis virusas – tikrai rimtas. Tačiau panika nepadeda, priešingai, dėl jos neįmanoma elgtis racionaliai. Būtent gebėjimas blaiviai mąstyti leidžia apsaugoti save ir artimuosius nuo infekcijos.
Psichologas, publicistas John Grohol siūlo neproduktyvaus nerimo sprendimo strategiją. „Plintant koronavirusui, vis daugiau žmonių jaudinasi, bando suprasti, kaip tai gali paveikti jų gyvenimą“, – rašo jis. – Tai rimtas reikalas. Tokioje situacijoje nerimas suprantamas. Tačiau jis neturėtų užgožti mūsų gyvenimo. Taigi, kaip kovoti su naujo viruso sukelta baime ir nerimu?“
Neperdėkite rizikos
Jei mūsų smegenys suvokia kažką bauginančio ir nežinomo, tai perdeda rizikos laipsnį, sukuria jausmą, kad tai tikrai nutiks mums. Tai yra biologiškai integruoto kovos ar bėgimo atsako dalis.
Dėmesį patraukia didelis ir baisus. Kur kas mažiau svarbu tai, kas pažįstama, bet potencialiai pavojinga. Mes bijome ryklių, tačiau kasdien sėdame prie vairo, nepaisant to, kad tikimybė mirti autoavarijoje yra daug didesnė.
Taigi, naujo viruso protrūkis atrodo baisesnis nei bet kuris kitas jau žinomas virusas. Be to, ieškodami „karštų“ naujienų ir naujų skaitytojų, socialinių tinklų ir daugelio žiniasklaidos priemonių atstovai pervertina problemą ir su ja susijusią riziką.
Autorius cituoja statistiką: vien šį sezoną dažnas gripas sukėlė 15 milijonų ligų ir 140 tūkstančių hospitalizacijų. „Reuters“ duomenimis, mirtingumas nuo koronaviruso yra maždaug 3,4%. Kitaip tariant, gripas vis dar yra daug dažnesnis, todėl kasmet nusineša daug daugiau gyvybių. Nors koronavirusas gali būti pavojingesnis, kol kas nėra aišku, ar jis užkrės tiek žmonių, kiek gripas.
Imkitės tinkamų atsargumo priemonių
Kaip ir gripas, koronavirusas plinta kasdien kontaktuojant, liečiant, kosint ar čiaudint. Todėl jums reikia:
- Būti namuose ir neiti į darbą ar viešas vietas, kai pasijuntate blogai.
- Susilaikyti nuo artimo kontakto su sergančiuoju ir laikytis higienos taisyklių.
- Reguliariai plauti rankas karštu vandeniu ir muilu mažiausiai 20 sekundžių, ypač grįžus namo iš gatvės ir prieš valgį. Britų karališkosios farmacijos draugijos ekspertai nustatė, kad šio laiko pakanka nuplauti bakterijoms ir virusams.
- Su savimi turėkite mažą buteliuką rankų dezinfekavimo priemonės ir reguliariai naudokite.
- Palaikykite imuninę sistemą, tinkamai maitinkitės, pakankamai miegokite ir sportuokite.
Apribokite naujienų srautą
Žiniasklaida tampa… panikos nešėja. „Skaitykite mažiau naujienų apie ligą“, – rašo dr. Grohol. Mokslininkai dirba dieną ir naktį, kad geriau suprastų virusą ir rastų būdų, kaip sumažinti jo poveikį. Turėtumėte jais pasitikėti. O jei norite gauti naujos informacijos, turėtumėte kreiptis į patikimus oficialius šaltinius, o ne socialinius tinklus.
Pasinaudokite sunkumų įveikimo patirtimi
Nepaisant to, kas kelia nerimą, naudokite patikrintus būdus, kaip tai spręsti. Gal jums padės vidinis dialogas. Arba pasikalbėkite su draugu ar šeimos nariu apie jaučiamą nerimą. Medituokite.
„Kad ir koks būtų jūsų naudojamas būdas sumažinti stresą ir nerimą, pabandykite jį pritaikyti, kai jaučiate, kad nerimas dėl viruso jus apninka“, – pataria John Grohol.
Svarbu atsiminti, kad panašių protrūkių kartkartėmis pasitaiko visame pasaulyje. Nors jie gali būti tikrai baisūs, realios galimybės užsikrėsti yra ganėtinai menkos, jei imsitės visų atsargumo priemonių.
Taip pat skaitykite:
- Gėrimai, kurie padės kovoje su koronavirusu (Covid-19)
- Kaip gydytis nuo koronaviruso (COVID)?
- 7 patarimai, kaip įveikti nerimą
Parašyti komentarą