Mes neišvengiamai lyginame save su kitais. Deja, bet dažniausiai tai skatina nepasitikėjimą savimi, baimę dėl ateities ir pan. Vis tik, kyla klausimas, ar įmanoma „gauti“ bent nedidelės naudos iš lyginimosi su kitais? Pabandysime atsakyti į šį klausimą.
KAIP VERTINAME SAVO SĖKMĘ?
JAV verslo mokyklos profesoriai Adamas Galinskis ir Maurice’as Schweitzeris teigia, kad lyginimasis su kitais yra įgimtas poreikis, pagal kurį matuojama mūsų asmeninė laimė.
Jie cituoja Franso de Valo (Frans de Waal) iš Emorio universiteto atliktą tyrimą, kuriame dalyvavusios beždžionės įvertino savo grobį tik palyginusios jį su kitų beždžionių grobiu. Šiame tyrime, Fransas de Valas išmokė jas naudoti akmenukus kaip valiutą ir už kiekvieną akmenuką davė po agurko apskritimą.
Beždžionės buvo visiškai laimingos, kol mokslininkas nepradėjo kai kurioms iš jų duoti sultingų saldžių vynuogių. Tai pastebėję gyvūnai įsiuto. Tie, kurie vietoj vynuogės gavo agurką, jo atsisakė arba metė mokslininkui į veidą. „Šis eksperimentas rodo, kad mūsų protėviai vertino savo rezultatus kompleksiškai”, – rašo knygos autoriai.
Adamas Galinskis ir Maurice’as Schweitzeris kaip analogiją beždžionių eksperimentui pateikia Skoto Krabtrio (Scott Crabtree), kuris dešimt metų kopė karjeros laiptais ir galiausiai užėmė gana aukštas pareigas, istoriją. Jis buvo visiškai laimingas, kol į įmonę neatėjo koledžo absolventas ir nebuvo įdarbintas pareigose, kuriose gavo tokį atlyginimą, kurį pats Skotas užsitarnavo tik po metų laiko savo darbo vietoje. Ši situacija jį taip sukrėtė, kad jis nusprendė palikti įmonę, kurioje daug metų buvo laimingas.
„Dažnai svarstome: ar reikia kažką keisti? Ar pakankamai uždirbame? Ar daug pasiekėme? Deja, bet kartais neįmanoma patiems atsakyti į šiuos klausimus. Tada pradedame žvalgytis aplinkui ir lyginti savo pasiekimus su kitų”, – aiškina Maurice’as Schweitzeris.
KAIP PAVYDĄ PANAUDOTI SAVO NAUDAI?
Taigi, palyginimų ir iš to kylančio pavydo išvengti neįmanoma. Tačiau galime priversti juos dirbti mums. Sveika konkurencija tikrai motyvuoja. Niujorko universiteto psichologas Gavinas Kildoughas įrodė, kad žmonės dirba daug efektyviau, kai asmeniškai mato ir pažįsta oponentą, nei kai tiesiog jiems pateikiamas jo pavyzdys.
Pavyzdžiui: jis tyrė bėgikų rezultatus, kai sportininkas žinojo, kad šį kartą su juo bėga tiesioginis konkurentas, jis pradėdavo bėgti greičiau nei įprastai. O jei varžovų buvo daugiau nei vienas, greitis išaugdavo kelis kartus.
Taip, palyginimai gali motyvuoti, bet jie gali ir padaryti mus nelaimingus. Maurice’as Schweitzeris ir Adamas Galinskis įrodė, kad žmonės tuo pat metu ir konkuruoja, ir bendradarbiauja, tačiau nė vienas iš šių jausmų nėra dominuojantis.
Turėtume išmokti naudotis abiem, bet kiekvienu iš jų savo laiku.
Pavyzdžiui, olimpinių žaidynių sidabro medalių laimėtojai dažnai jaučiasi nelaimingi, nes lygina save su čempionais. Priešingai, bronzos medalių laimėtojai jaučiasi daug laimingesni už sidabro medalių laimėtojus, nors turėtų būti priešingai. Paslaptis ta, kad bronzos medalių laimėtojai lygina save su tais, kurie iškovojo ketvirtąsias ir kitas mažiau prestižines vietas. Ir jie jau džiaugiasi tuo, kad stovi ant pjedestalo ir „atneša“ savo komandai medalius.
„Jei norite jaustis laimingesni, ieškokite palankių palyginimų, o jei norite paskatinti save tolesniems pasiekimams – nepalankių”, – sako psichologai. Žinoma, niekada nenustosime savęs lyginti su kitais. Tačiau, mes bent jau galime išmokti tai paversti savo pranašumu.
Taip pat skaitykite:
Parašyti komentarą