5 raktai į protingą optimizmą

Ar įmanoma gyvenime įžvelgti gėrį, nepasiduodant iliuzijoms ir neprieštaraujant sveikam protui? Paaiškinsime, kas yra šis gebėjimas ir kaip jį ugdyti.

Yra daug priežasčių, kodėl nepasitikima optimizmu. Kai kurie į optimistus žiūri su ironiška panieka, nes Europos kultūroje intelektas ir skepticizmas yra beveik sinonimai. Kiti yra pernelyg pavargę nuo pastaraisiais metais taip dažnai girdimų raginimų ir užkalbėjimų pakeisti požiūrį į save, kitus žmones ir apskritai į pasaulį – matyti gyvenimą rožinėje šviesoje.

Šį nepasitikėjimą pateisina naivus optimizmas, kurį psichoanalitikas Alainas Braconnier vadina “iliuzijų optimizmu”, kai magiškas mąstymas ir savęs įtaiga yra sumaniai ir ne visada sąžiningai sumaišyti.

Tarsi užtektų tikėti, kad pamatytum, užtektų sakyti, kad taptum, užtektų kartoti, kad pavyktų.

Psichologas Jevgenijus Osinas pastebi, kad “pagal nutylėjimą” mūsų psichika yra nusiteikusi negatyviai: “Daugelis tyrimų rodo, kad neigiama informacija psichologiškai mums turi didesnį svorį; mes jautriau reaguojame į praradimus nei į laimėjimus.

Iš tiesų laukinėje gamtoje gebėjimas pajusti pavojų ir grėsmę yra gyvybiškai svarbus. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame mūsų fizinei egzistencijai gresia nedaug pavojų, šis įgūdis mums ne tiek padeda, kiek verčia pulti į depresiją ir nusivylimą.”

Idealu būtų teigiamą požiūrį derinti su realistiniu vertinimu ir kritišku požiūriu. Alainas Braconnier tai vadina “pagrįstu optimizmu”.

“Protinga, nes remiamės faktais, kurie mus įtikina, kad tai iš tiesų turi įtakos įvairioms mūsų gyvenimo sritims”, – teigia jis. – Racionalus optimistas nesivadovauja iliuzijomis, jis kuria planą ir atsižvelgia į veiksmingumo kriterijų, o iliuzijų apsėstas optimistas pasitenkina magiškomis formulėmis.”

Mūsų ekspertai siūlo penkis žingsnius, kaip pasiekti pagrįstą optimizmą.

Penki raktai į protingą optimizmą

NAUDOKITE PESIMIZMĄ

Protingas optimizmas toli gražu nereiškia supaprastinimų, į kuriuos kartais linkęs šiandieninis pozityvus mąstymas. O ir pesimizmas racionaliam optimistui visai nėra tabu.

Kai jis pritaikomas konkrečiu atveju, pesimizmas gali mums pasitarnauti įgyvendinant savo planus ir ambicingus užmojus. Pirmiausia todėl, kad tai verčia mus atsižvelgti į sunkumus, kliūtis ir įvairius veiksnius, kurie gali lemti nesėkmę. Pesimizmas, verčiantis mus imtis iniciatyvos įveikti kliūtis, skatina mus sutelkti visus savo išteklius.

Blaivus žvilgsnis, įžvalgumas ir išradingumas – tai pasirinktino pesimizmo dorybės, padedančios siekti realistinio optimizmo.

Jei būsime per daug pozityvūs, galime nepakankamai įvertinti mūsų laukiančius sunkumus, o tai trukdo tinkamai jiems pasiruošti. Geriausiu atveju mūsų požiūris į tikrovę turėtų būti pakankamai blaivus, kad teisingai įvertintume konkrečią situaciją, tačiau pakankamai optimistiškas, kad neprarastume tikėjimo savimi.

Todėl svarbu įsiklausyti į kritišką ir nepasitikintį vidinį balsą, atsižvelgti į jo perspėjimus ir pagalvoti, kaip galime pasiekti savo tikslų.

NAUDOKITE PESIMIZMA

MĄSTYKITE POZITYVIAI

Nelengva tikėti geriausiais dalykais, kai nesiseka. Tačiau iš optimistų galime pasiskolinti bent du jų požiūrio į gyvenimą bruožus: požiūrį į ateitį ir aiškinimo būdą. Jie daro įtaką mūsų mąstymui, o ne jausmams.

Optimistinis požiūris į ateitį – tai tikrumas, kad norimi rezultatai bus pasiekti, arba tikėjimas, kad ateityje mūsų laukia teigiami veiksmai, išgyvenimai, patirtys. Kitaip tariant, tikintis tam tikrų neigiamų įvykių, svarbu kiekvieną baimę ar kliūtį atremti teigiamu “priešnuodžiu”, taip atkuriant emocijų ir minčių pusiausvyrą.

Pozityvus aiškinimo būdas jau seniai domina psichologus. Jie nustatė, kad optimistai yra linkę nemalonius epizodus vertinti kaip trumpalaikius, susijusius su konkrečia situacija ir nulemtus išorinių priežasčių.

Mes taip pat galime analizuoti kiekvieną neigiamą įvykį per šių kriterijų sietą. Galiausiai optimistai, kitaip nei pesimistai, tiki, kad aktyvūs veiksmai duos palankesnių rezultatų nei nesikišimas į įvykių eigą.

Aktyvus elgesys – strategavimas, pasirinkimai, veiksmai – yra pozityvesnis nei pasyvumas, nes tai susiję su savigarba, pasitikėjimu savimi ar ateities vizija.

Todėl verta įprasti pirmiausia įvertinti situaciją ir tada paklausti savęs: “Ką man dabar daryti?” Tada nustojame jaustis kaip žaisliukas likimo ir aplinkybių rankose ir vėl galime tapti veikiančiu savo gyvenimo subjektu.

MASTYKITE POZITYVIAI

VEIKITE ATSIŽVELGDAMI Į TIKROVĘ

Kiekviename sunkume reikia ieškoti paslėptų galimybių ir nelaikyti to priežastimi pasiduoti. Tačiau pirmiausia turime duoti sau laiko suvaldyti problemą ir jos sukeltas emocijas. Pernelyg daug sprendimų priimame skubotai vien todėl, kad norime greičiau pereiti prie malonesnio epizodo.

Tačiau protingas optimizmas atitinka tikrovę; jis nereiškia, kad reikia ją neigti ar slopinti neigiamas emocijas.

Į įvykį galime pažvelgti atsainiai ir apgalvotai: “Kokių naujų žinių man suteikė ši situacija? Ką galiu patobulinti? Kokias perspektyvas man siūlo ši situacija (išbandyti kitą kelią, pakeisti savo veiksmų kryptį, palaukti tinkamo momento)?”

Žvelgti į situaciją kitaip – tai taip pat pripažinti, kad egzistuoja problemos, kurių neįmanoma išspręsti: nei apskritai, nei šiuo metu. Tyrimai rodo, kad optimistai lengviau susitaiko su nesugebėjimu įgyvendinti savo plano ir pereina prie kito projekto, o pesimistai ir toliau skausmingai stagnuoja, eikvodami laiką ir energiją.

Geriausias būdas įsitikinti, kad problema tikrai neišsprendžiama, – pasikalbėti su kompetentingu specialistu, kuriuo pasitikime.

VEIKITE ATSIZVELGDAMI I TIKROVE

DŽIAUKITĖS GYVENIMU

Šiek tiek pagražinti tikrovę yra natūrali sveiko proto dalis. Depresija sergantys žmonės dažniau mato tikrovę tokią, kokia ji yra.

Tikėjimas, kad pasaulis yra geras, o ne blogas, ir kad aplinkiniai žmonės yra geri, o ne blogi, suteikia vilties, kurios reikia, kad galėtumėte susidoroti su gyvenimu. Be šio “foninio” optimizmo vargu ar rizikuotume užmegzti romaną, sukurti šeimą, gauti darbą. Turime būdų, kaip padidinti šią energiją ir gyvybingumą. Pavyzdžiui, džiaugdamiesi mus supančio pasaulio ir gyvų būtybių grožiu, atveriame savo sielą ir širdį grožiui. Priešingai nei pesimistas, kurio žvilgsnis žymi tik tai, kas bloga, optimistas, remdamasis savo mažomis pergalėmis, kuria teigiamą grįžtamąjį ryšį.

Martinas Seligmanas, vienas iš pozityviosios psichologijos kūrėjų, siūlo prieš miegą prisiminti tris gerus dalykus, kurie jums nutiko per dieną. Jei esate įpratę galvoti apie nesėkmes, iš pradžių gali būti sunku. Kas vakarą prisimindami tris gerus dalykus, išmokstame pastebėti ir įvertinti teigiamus įvykius. Seligmano teigimu, užtenka dvi savaites atlikti šį pratimą, kad dėmesys geriems dalykams taptų įpročiu.

DZIAUKITES GYVENIMU

IŠNAGRINĖKITE SAVO APGAILESTAVIMUS

Pesimizmas veikia ne tik ateitį, bet ir praeitį. Neigiami apibendrinimai ir nesėkmių fiksavimas mažina savigarbą ir tikėjimą savimi. Tačiau iš praeities taip pat galite „ištraukti“ laimės ir sėkmės akimirkų. Perverskite nuotraukų albumą arba paprašykite artimųjų priminti jums praeities džiaugsmus.

Dar vieni spąstai – apgailestavimas. Nė vienas iš mūsų negali pasigirti, kad gyvenime nepadarė klaidų, tačiau būtina atsiriboti nuo apgailestavimų, kurie atima iš mūsų visą intelektinę ir emocinę energiją, neleidžia mums gyventi čia ir dabar. Šiuos apgailestavimus reikia nuosekliai, žingsnis po žingsnio šalinti.

Norėdami tai padaryti, įtraukite apgailestavimo objektą į tinkamą kontekstą: koks troškimas jį sukėlė? Kas lėmė nesėkmę? Ką galėjome padaryti, kad mums pavyktų?

Tuomet pabandykite jį vėl paversti aktualiu: ar tai, kas kažkada buvo praleista, dabar yra įgyvendinama? Kokiomis sąlygomis? Jei mums būtų pavykę, ką tai būtų mums davę? Ar esame tikri, kad labai to norime ir kad niekas kitas mums nesuteiktų tokio paties pasitenkinimo?

Tokie klausimai naudingi tuo, kad jie išlaisvina mus iš fantazijų bei pasyvumo ir padeda susidurti su tikraisiais troškimais.


Taip pat skaitykite:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back to top button