„Blogų“ ir „gerų“ emocijų mitas

Kodėl mes ilgimės vienų emocijų ir gėdijamės kitų? Jei išmoksime bet kokią patirtį priimti kaip natūralius signalus, geriau suprasime save ir kitus.

“Nesijaudink”. Šią frazę nuo vaikystės girdėjome iš artimųjų, mokytojų ir nepažįstamų žmonių, kurie mato/matė mūsų rūpestį. Mes gauname pirmąją instrukciją, kaip elgtis su neigiamomis emocijomis – jų reikėtų vengti. Bet kodėl?

BLOGAS/GERAS PATARIMAS

Sveikas požiūris į emocijas daro prielaidą, kad jos visos yra svarbios mūsų ramybei. Emocijos yra švyturiai, kurie duoda signalą: čia pavojinga, ten patogu, su šiuo žmogumi galima susidraugauti, o to geriau saugotis. Išmokti jas suvokti bei atpažinti yra taip svarbu, kad net keista, kodėl mokyklose dar neįvedė emocinio raštingumo kurso.

Kodėl būtent šis „nesijaudink“ patarimas yra blogas? Mes juk sakome tai vedini gerų ketinimų. Mes norime padėti. Deja, bet iš tikrųjų tokia pagalba tik atitolina žmogų nuo tikrojo savęs supratimo. Tikėjimas magiška „nesijaudink“ galia grindžiamas idėja, kad kai kurios emocijos yra vienareikšmiškai neigiamos ir jų nereikėtų patirti.

blogi ir geri patarimai

ŠIUKŠLĖS PRIE ĮĖJIMO, ŠIUKŠLĖS PRIE IŠĖJIMO

Skirstydami emocijas į griežtai teigiamas (o tai reiškia, pageidautinas) ir neigiamas (nepageidaujamas), atsiduriame situacijoje, kurią programuotojai vadina „Garbage in, Garbage Out“ (trumpiau – GIGO). Jei į programą įrašysite neteisingą kodo eilutę, ji arba neveiks, arba sukels klaidų.

Šiukšliadėžė susidaro tada, kai internalizuojame keletą klaidingų nuomonių apie emocijas. Jei jų turite, greičiausiai jaučiatės pasimetę ir neturintys emocinės kompetencijos.

  1. Emocijų valentingumo mitas: kai kiekvieną jausmą vaizduojame pagal tai, ar jis malonus, ar nemalonus, ar jis mums pageidautinas, ar ne.
  2. Ribojimai dirbant su emocijomis: kai manome, kad jausmus reikia arba nuslopinti, arba išreikšti. Mes nežinome, kaip ištirti jausmą, kuris mus apima, ir stengiamės greitai jo atsikratyti.
  3. Niuansų nepaisymas: kai mes nesuprantame, kad kiekviena emocija turi daug intensyvumo laipsnių. Jei jaučiamės šiek tiek susierzinę dėl naujo darbo, tai nereiškia, kad pasirinkome neteisingai ir turėtume nedelsiant jį mesti.
  4. Supaprastinimas: kai mes nežinome, kad vienu metu galima patirti kelias emocijas, jos gali būti prieštaringos, ir tai nėra priežastis abejoti savo psichine sveikata.

Emocijos

EMOCIJŲ VALENTINGUMO MITAS

Emocijos yra psichikos atsakas į išorinius ir vidinius dirgiklius. Jos pačios savaime nėra nei blogos, nei geros. Jos tiesiog atlieka tam tikrą funkciją, kuri yra būtina išgyvenimui. Šiuolaikiniame pasaulyje mums, dažniausiai, nereikia kovoti už gyvenimą tiesiogine prasme, o netinkamas emocijas stengiamės suvaldyti. Tačiau, kai kurie žmonės eina dar toliau, bandydami apskritai pašalinti iš gyvenimo tai, kas sukelia nemalonių pojūčių.

Emocijas skaidydami į neigiamas ir teigiamas, mes dirbtinai atskiriame savo reakcijas nuo konteksto, kuriame jos pasirodė.

Verslo aplinkoje ypač vertinamos su sėkme susijusios jausmų išraiškos: įkvėpimas, pasitikėjimas savimi, ramybė. Liūdesys, nerimas ir baimė laikomi nesėkmės ženklais.

Juodai baltas požiūris į emocijas daro prielaidą, kad su „neigiamomis“ reikia kovoti (jas slopinti arba, priešingai, leisti joms „ištekėti“), o „teigiamas“ – kultivuoti savyje arba, blogiausiu atveju, suvaidinti. Bet būtent tai ir veda į terapeuto kabinetą: mes negalime atlaikyti užgniaužtų emocijų naštos ir negalėjimo suprasti, ką iš tikrųjų jaučiame.

Poziuris

EMPATIŠKAS POŽIŪRIS

Tikėjimas geromis ir blogomis emocijomis apsunkina jų vertės suvokimą. Pavyzdžiui, sveika baimė neleidžia mums pakliūti į nereikalingą riziką. Nerimas dėl savo sveikatos gali paskatinti atsisakyti greito maisto ir sportuoti. Pyktis padeda ginti savo teises, o gėda – valdyti savo elgesį ir koreliuoti savo norus su kitų norais.

Bandydami be priežasties sukelti savyje emocijas, mes sutrikdome jų natūralų reguliavimą. Pavyzdžiui, mergina ketina ištekėti, tačiau abejoja, ar myli savo išrinktąją ir ar mylės jį ateityje. Tačiau ji save įtikina: „Jis nešioja mane ant rankų. Turėčiau būti laiminga. Visa tai yra nesąmonė.“ Stengdamiesi nuskandinti emocijas mes jų neatsikratome. Treniruojamės neklausyti intuicijos ir nebandyti elgtis pagal ją.

Empatiškas požiūris reiškia, kad mes priimame emociją ir bandome suprasti kontekstą, kuriame ji kilo. Ar tai taikoma situacijai, kurioje esate dabar? Ar kažkas jus jaudino, susierzino ar išgąsdino? Kodėl taip jautiesi? Ar šis jausmas panašus į tą, kurį jau patyrėte? Uždavę sau klausimus galime padėti giliau suprasti savo patirtį ir būseną.


Taip pat skaitykite:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back to top button