Kaip mūsų įsitikinimai trukdo mums būti gerais tėvais? Kokie mąstymo modeliai tik viską apsunkina, o kurie gali padėti?
Turinys
Geresni tėvai? Tikrai taip!
“Tikroji mūsų laikų revoliucija buvo socialinės žiniasklaidos atsiradimas ir nuolatinis informacijos srautas. Ir nors lengva prieiga prie jos yra neginčijamas privalumas, ji apsunkina kognityvinius procesus, ypač auklėjimo srityje”, – teigia psichologė Jessica Köhler.
Kaip žinoti, kuris auklėjimo būdas yra geriausias, kai jie prieštarauja vienas kitam? Ar teisinga būti nuolat vaiką ginančią mama? Ar neteisinga nuolat kontroliuoti ir globoti vaiką? Ar gimus kūdikiui geriau likti namuose, ar bandyti derinti tėvystę ir karjerą?
Į šiuos klausimus nėra ir negali būti lengvų atsakymų. Dauguma jų reikalauja labai asmeniško, individualaus sprendimo. O juos priimdami rizikuojame įstrigti savo pačių išankstinių nuostatų ir požiūrių spąstuose.
KOGNITYVINIS DISONANSAS
Smegenys sunkiai priima prieštaringą informaciją. Įsitikinimai smarkiai pasikeičia, kai jie prieštarauja mūsų elgesiui arba mus supančiam pasauliui. Tai buvo amerikiečių psichologo Leon Festinger tyrimų, turėjusių didelę įtaką profesinei bendruomenei, objektas.
Būtent jis pirmasis prabilo apie kognityvinį disonansą – procesą, kai individas, veikiamas savo elgesio ar aplinkos, keičia savo įsitikinimus. Klasikinį šio reiškinio pavyzdį galima įžvelgti Ezopo pasakėčioje “Lapė ir vynuogės”: lapė nori pasiekti skanių uogų, bet vynuogė per aukšta. Po nesėkmingų bandymų pasiekti vynuoges lapė nusprendžia, kad jos jai nereikalingos, nes yra žalios ir neprinokusios.
- Kognityvinis disonansas yra galinga jėga, daranti įtaką mąstymo procesams
Tėvams lengva pakliūti į panašius spąstus. Pavyzdžiui, kai kurios motinos renkasi karjerą, o kitos nori likti namuose su kūdikiu. Priklausomai nuo to, kuriai iš šių grupių moteris priklauso, ji pasirengusi priešingą poziciją laikyti “žalia vynuoge” ir kovoti, kad apgintų situacijos, kurioje galbūt atsidūrė dėl aplinkybių, “teisingumą”. Pozicija “Neįsivaizduoju, ką reiškia auginti vaiką ir dirbti! Niekada to nedaryčiau!” susiduria su “Niekada nesėdėčiau su vaikais visą dieną – tai pernelyg nuobodu!”.
Kognityvinis disonansas yra galinga jėga, veikianti mūsų mąstymo procesus. Mes keičiame savo įsitikinimus, kad pašalintume neatitikimus tarp savo minčių, elgesio ir mus supančio pasaulio. Ir šis kognityvinis iškraipymas gali paveikti mūsų gebėjimą aiškiai matyti savo kaip tėvų pasirinkimus.
MŪSŲ IŠANKSTINIŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMAS
Visi esame linkę ieškoti savo nuostatų ir nuomonių patvirtinimo, taip pat įrodymų, kad priešingos nuostatos ir nuomonės yra “neteisingos”. Pavyzdžiui, jei turime tvirtą nuomonę apie tam tikrą klausimą, ieškodami informacijos rinksimės tai, kas patvirtina mūsų poziciją. Tas pats mechanizmas veikia ir atliekant paprastesnes užduotis.
Mūsų polinkis ieškoti savo išankstinių nuostatų patvirtinimo tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nekenksmingas. Ilgainiui jis gali tapti žalingas. Pavyzdžiui, jei esame įsitikinę, kad būti griežtiems yra teisinga, internete galime ieškoti (ir rasti) atsakymų į tokias užklausas kaip “kodėl griežti tėvai užaugina puikius vaikus” arba skaityti tik griežtą auklėjimą propaguojančius šaltinius.
Taip nutinka beveik visur ir visiems, todėl taip svarbu žengti žingsnį atgal ir pagalvoti apie pasekmes. Žvelgiant globaliau, visuomenė, kurioje kiekvienas randa tik savo įsitikinimų patvirtinimą, taps pernelyg poliarizuota.
PRIETARŲ ATKAKLUMAS
Kas nutinka po to, kai nusistatome savo poziciją ir susiduriame su ją paneigiančiais įrodymais? Ar mūsų nuomonė keičiasi reaguojant į naują informaciją? Paprastai mes ir toliau laikomės savo įsitikinimų, nepaisant patvirtinimo, kad jie yra nepagrįsti.
Tyrimai rodo, kad net ir turėdami aiškių įrodymų, kad mūsų idėjos ir koncepcijos yra klaidingos, mes jų laikomės. Nuolatinis įsitikinimų laikymasis yra žmogaus psichikos fenomenas ir problema, kuri tėvystės srityje yra itin gili.
Pavyzdžiui, mama tiki, kad vaikas, sulaukęs dvejų metų, turi eiti į darželį, kad tinkamai socializuotųsi. Net jei ji perskaitys apie tyrimą, įrodantį, kad tokia idėja klaidinga, ji nenorės keisti savo įsitikinimų sistemos.
ANALIZUOKITE
Būdami protingi informacijos vartotojai, galime pakeisti situaciją, jei analizuosime savo mąstymo procesą. Ar visada skaitome tuos pačius šaltinius apie auklėjimą? Ar informacija dalijamės tik tose grupėse, kurios laikosi tos pačios pozicijos? Ar esame pasirengę suabejoti savo įsitikinimų, net ir pačių tvirčiausių, pagrįstumu?
“Jei kiekviename iš mūsų įvyks bent nedidelis pokytis link savo minčių ir elgesio apmąstymo, tai gali būti didelių pokyčių mūsų bendrame pasaulyje pradžia”, – pabrėžia psichologė Jessica Köhler.
