Jauni žmonės kenčia nuo peniafobijos. Tai svarbiau už vaikus ir šeimą

Z karta, t. y. gimusieji po 1995 m., vis dažniau susiduria su peniafobija – pinigų trūkumo baimė. Kitaip nei vyresnės kartos, kurios labiau nerimavo dėl savo sveikatos ar fizinio saugumo, dabartiniai jaunuoliai labiausiai nerimauja dėl savo finansinės ateities. Štai ką jie mano apie vaikus ir šeimą.

Tarp pagrindinių jaunų žmonių baimių yra santaupų trūkumas, darbo nestabilumas, didėjančios pragyvenimo išlaidos ir sunkumai įsigyjant butą.

Peniafobija – nauja karta, nauja baimė

Lenkojos dienraštis „Rzeczpospolita“ paskelbė tyrimą pavadinimu „Nauja karta, nauja baimė”. Daugiau nei pusė 18-34 metų amžiaus žmonių kaip pagrindinį streso šaltinį nurodo finansus.

Taip pat vyrauja nuomonė, kad tradicinis gyvenimo kelias – santuoka, vaikai, namai – nustoja būti savitikslis, jei jo nelydi finansinio saugumo jausmas.

Skurdo baimė daro realią įtaką jaunų žmonių gyvenimo būdui. Vis daugiau Z kartos atstovų renkasi vadinamąjį DINK (angl. Double Income, No Kids) modelį – dviejų žmonių santykius, bet be vaikų.

Vietoj atžalų jie renkasi šunis, kates, keliones, pomėgius ir investicijas į save. Vaikai atrodo per brangi ir rizikinga investicija didelės infliacijos, brangaus nekilnojamojo turto ir neaiškios ateities laikais.

Tai ne tik patogumas – tai strateginis pasirinkimas. Jauni žmonės nori tobulėti profesiškai ir emociškai be papildomos finansinės naštos.

Kaip rodo 2024 m. UCE tyrimų ir Risify.co.uk ataskaita, daugiau nei 47 proc. jaunų žmonių labiausiai bijo pinigų trūkumo, o net 27 proc. baiminasi didėjančių pragyvenimo išlaidų.

Neįmanoma suprasti, kodėl tarp jaunimo didėja peniafobija, neatsižvelgus į platesnį socialinį ir ekonominį kontekstą.

Covid-19 pandemija buvo lūžio momentas – tuo metu daug jaunų žmonių patyrė didelių sunkumų: jie prarado atsitiktinius darbus, sunkiai mokėjo nuomą, kai kurie grįžo į tėvų namus.

Ši patirtis juos giliai sukrėtė ir paliko ilgalaikį finansinio nesaugumo jausmą, kuris kai kuriems žmonėms tapo neįveikiamas.

Tačiau spaudimas taip pat turi psichologinį ir kultūrinį aspektą. Jaunimas nuolat susiduria su žiniomis, kurios šlovina sėkmę ir smerkia nesėkmę.

Šiuolaikinė kultūra reikalauja, kad jie ne tik pasiektų rezultatų, bet ir tai padarytų greitai ir nepriekaištingai.

Nauji prioritetai – pinigai, tobulėjimas, malonumai

Z kartai pinigai yra ne tikslas savaime, o priemonė gyventi pagal savo vertybes. Jie labiausiai linkę išlaidauti:

• asmeniniam tobulėjimui (kursai, išsilavinimas),
• kelionėms,
• pomėgiams ir pramogoms,
• psichinei ir fizinei sveikatai (pvz., psichoterapijai, sveikatingumui).

Užuot taupę savo vaikų ateičiai, jie investuoja į savo dabartinio gyvenimo kokybę. Jų nuomone, finansinis saugumas yra sąlyga, kad jie galėtų jaustis savarankiški, laisvi ir orūs. Gyvenimas be pinigų jiems reiškia nuolatinę įtampą, todėl, jų supratimu, tai yra nekokybiškas gyvenimas.

Tarp kartų: vertybių susidūrimas

Tai radikalus pokytis, palyginti su ankstesnėmis kartomis, kurioms prioritetai buvo nuolatinis darbas, nuosavas namas ir šeima. Jauni žmonės vis labiau nepasitiki pensijų sistemos stabilumu, pragyvenimo kainomis miestuose ir nestabilia darbo rinka. Todėl jie savo gyvenimą organizuoja pagal kitokį scenarijų: ne tiek „kaip išgyventi“, kiek „kaip gerai gyventi – čia ir dabar“.

Jaunų žmonių penafobija nėra tik individuali problema – tai socialinis reiškinys, keičiantis demografinę struktūrą, darbo rinką ir žmonių mąstymą apie ateitį. Z karta nenori bijoti – štai kodėl jie nori uždirbti. Ir jiems skurdas nėra tik pinigų trūkumas – tai kontrolės, laisvės ir pasirinkimo trūkumas.

Šaltinis: natemat.pl