Senatvė: 7 didžiausi mitai

Mitai apie senatvę

Senatvė – tai neišvengiama gyvos būtybės egzistencijos dalis. Vis tik, nemažai žmonių bijo šio savo gyvenimo laikotarpio… Tik ar verta nerimauti? Galbūt geriau į šį procesą pažvelgti kitaip – nebijant ir priimant tai kaip dar vieną puikų gyvenimo laikotarpį? Žinoma, tam tikrai nepadeda įvairūs, šį procesą gaubiantys mitai. Pateikiame septynis didžiausius, su senėjimo procesu susijusius mitus.

Senatvė: 7 mitai

SENATVĖ YRA NEIŠVENGIAMA

Tiesa, kad visi senstame, tačiau amžius nėra diagnozė. Labiausiai senstame dėl savo požiūrio. Daugelis iš mūsų gali laisvai gyventi savo gyvenimą, nežiūrėdami į pasus ir negalvodami apie skaičius. Deja, bet dauguma iš mūsų gyvena tam tikroje socialinėje sistemoje, pagal tam tikrus modelius, kurie tariamai atitinka vieną ar kitą amžių. Išėjimas į pensiją daugeliui turi pražūtingą poveikį: žmonės nustoja jaustis reikalingi ir „išnyksta“.

VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONĖS YRA KONSERVATYVESNI IR TURI TVIRTESNĘ NUOMONĘ

Dažniausiai tai tiesa. Dėl to vėlgi reikėtų kaltinti visuomenės mums primestą šabloną. Ir vis dėlto, pastaruoju metu, nemažai daliai žmonių pavyko įveikti šį stereotipą. Kai kurie peržengia pusės amžiaus slenkstį ir pradeda gyventi naują turiningą ir aktyvų gyvenimą, tampa drąsesni, mokosi, kuria, keliauja, įsimyli, dalijasi patirtimi ir motyvuoja jaunimą.

JEI JAUNYSTĖJE NESPORTAVOTE, PO 60 METŲ PRADĖTI SPORTUOTI JAU PER VĖLU

Yra didelis skirtumas tarp sporto ir nedidelės mankštos siekiant palaikyti gerą fizinę formą. Jei žmogus niekada nesportavo, o vyresniame amžiuje jam pasakoma, kad tai būtina jo būklei pagerinti, žinoma, reikia pradėti.

Tačiau nepersistenkite – bet koks procesas turėtų būti pradedamas pamatuotai ir apgalvotai.

Niekada nevėlu keisti gyvenimo būdą ir išbandyti ką nors naujo. Į fizinę veiklą galite įsitraukti bet kokio amžiaus, jei tik pasirinksite sau tinkamą lygį. Tai padaryti jums padės kvalifikuoti gydytojai ir instruktoriai.

Štai pavyzdys iš gyvenimo. Mano dėdė, sulaukęs 66 metų, iš esmės pakeitė save ir savo įpročius. Po žmonos mirties jis patyrė daug streso ir sielvarto, tačiau nebuvo vienišas: mes visi jį palaikėme. Tai buvo lūžio taškas: jis nustojo gerti alkoholinius gėrimus, pradėjo sportuoti, vasarnamyje pasidarė daržą ir visiškai atsidavė rūpinimuisi šeima. Jis atrado naują gyvenimo prasmę. Žmogus gali suvokti, suprasti ir pakeisti savo gyvenimą bet kuriame amžiuje.

SUMAŽĖJĘS SEKSUALINIS AKTYVUMAS IR NORAS

Šis klausimas kiekvienam žmogui yra individualus, o tokie organizmo funkcionavimo pokyčiai, žinoma, yra biologiškai sąlygoti. Tačiau vyresniosios kartos atstovams, kurie iš tiesų gyvena, nepergyvena, siekia naujų žinių ir įspūdžių, tokių problemų nekyla.

Sumažėjęs lytinis potraukis atsiranda dėl hormoninio organizmo restruktūrizavimo. Tačiau daugeliu atvejų lytinio potraukio sumažėjimą lemia išorinės aplinkybės: lėtinės ligos, šalutinis vaistų poveikis, šeimyninės problemos, nuobodulys, stresas. Vyresnio amžiaus žmonių lytinio potraukio sumažėjimas yra toks pat natūralus, kaip ir potraukio skirtumas tarp 20-mečių ir 35-mečių lytinio potraukio.

Troškimas su amžiumi neišnyksta, tiesiog visuomenė primeta stereotipą, kad vyresnio amžiaus žmonės paprasčiausiai neturi tokių poreikių arba apskritai neturėtų jų turėti.

VISI BIJO PASENTI

Nepriklausomai nuo amžiaus, turite susidoroti su visomis baimėmis. Turėtumėte jas suprasti, pripažinti ir priimti. Tai, ką galite pakeisti, reikia keisti, o tai, ko negalite pakeisti, reikia priimti.

Yra graži frazė: „Viskas, ko bijai, nutiks tau. Tai, apie ką galvojame, vyksta su mumis.“ Taigi turime būti atsargūs su savo mintimis, troškimais ir net baimėmis. Jei bijote pasenti, verta padirbėti prie savo sveikatos, fizinio pasirengimo ir visų dalykų, kurie gali pratęsti ne tik kūno, bet ir dvasios jaunystę. Taip sumažinsite insulto, infarkto ir kitų ligų tikimybę.

SENSTANT BLOGĖJA SMEGENŲ VEIKLA, TODĖL SUTRINKA ATMINTIS IR KITI PROCESAI

Senatvė – tai nebūtinai bloga atmintis, demencija ar Alzheimerio liga. Taip, daugelis tyrimų rodo, kad su atmintimi ir kitomis smegenų funkcijomis susijusiomis ligomis dažniau serga vyresni nei 70 metų žmonės.

Tačiau jos atsiranda ne dėl senatvės, o dėl ankstesnių ligų, gyvenimo būdo ir kitų aplinkybių.

Neleiskite šiems stereotipams įsitvirtinti jūsų galvoje – dažnai vaikščiokite parke, skaitykite, spręskite galvosūkius, kryžiažodžius, užsiimkite joga ir gyvenkite aktyvų bei visavertį gyvenimą. Negaiškite laiko galvodami apie senatvę ir ligas.

VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONIŲ IMUNINĖ SISTEMA VIS SILPSTA, ŽMOGUS „IŠSENKA”

Tai nėra visiška tiesa. Tiesa, kad vyresnio amžiaus žmonių organizmas mažiau atsparus naujiems virusams, nes visi organizmo procesai pradeda lėtėti. Tačiau per gyvenimo metus garbaus amžiaus žmogaus imuninė sistema sugeba nugalėti daugybę virusų ir infekcijų, todėl ateityje nuo jų veiksmingai apsisaugo. Kuo vyresni tampame, tuo mažiau turime potencialių priešų.


Taip pat skaitykite:

Exit mobile version