500 gramų morkų apkepu su medumi ir čiobreliais: garnyras, kuris nuo stalo dingsta pirmas

Yra patiekalų, kurie atrodo per paprasti, kad nustebintų. Morkos – kaip tik iš tokių. Dažniausiai jos atsiduria sriuboje, troškinyje arba salotose, bet kai jas apkepu su medumi, sviestu ir čiobreliais, ant stalo jos staiga tampa ne priedu, o beveik pagrindiniu patiekalu.

Šitas garnyras man ypač patinka rudenį ir žiemą, kai norisi šilto, kvapnaus, truputį saldaus maisto. Morkos orkaitėje suminkštėja, kraštai lengvai apskrunda, medus sukuria blizgų sluoksnį, o čiobreliai nuima tą paprastą „virtų morkų“ įspūdį. Skonis gaunasi toks, kad prie keptos vištienos, kiaulienos ar net paprastų bulvių jų visada pritrūksta pirmiausia.

Didžiausias šio recepto privalumas – nereikia nieko sudėtingo. Pusė kilogramo morkų, šaukštas medaus, šiek tiek sviesto arba aliejaus, čiobreliai ir orkaitė. Tačiau yra keli maži niuansai: morkų nereikia supjaustyti per plonai, medaus nereikia padauginti, o kepimo pabaigoje verta jas trumpai paskrudinti aukštesnėje temperatūroje.

Kokias morkas renkuosi

Šiam receptui labiausiai tinka vidutinio dydžio morkos. Labai storas geriau perpjauti išilgai į kelias dalis, nes kitaip jos ilgiau keps ir vidurys liks kietokas. Labai plonos morkos irgi tinka, bet jas reikia kepti trumpiau, kad nevirstų sausomis lazdelėmis.

Jei morkos šviežios, gražios, su plona odele, jų kartais net neskutu – tik labai gerai nuplaunu ir nušveičiu šepetėliu. Taip jos išlaiko daugiau skonio, o kepdamos atrodo natūraliau. Jei odelė storesnė arba morkos ilgiau stovėjusios, tada nuskutu.

Medų renkuosi paprastą, ne per intensyvaus skonio. Grikių medus gali būti per ryškus ir užgožti morkas, todėl geriau tinka pievų, liepų ar kitas švelnesnis medus. Čiobrelius galima naudoti ir šviežius, ir džiovintus. Švieži duoda lengvesnį aromatą, džiovinti – stipresnį, todėl jų reikia mažiau.

Ingredientai

• 500 g morkų;
• 1 valgomasis šaukštas medaus;
• 25 g sviesto arba 2 valgomieji šaukštai alyvuogių aliejaus;
• 1 arbatinis šaukštelis šviežių čiobrelių arba 0,5 arbatinio šaukštelio džiovintų;
• 0,5 arbatinio šaukštelio druskos;
• šviežiai maltų juodųjų pipirų pagal skonį;
• 1 arbatinis šaukštelis citrinos sulčių;
• 1 nedidelė česnako skiltelė, jei norisi ryškesnio skonio.

Citrinos sultys čia labai pasiteisina. Jos nepadaro morkų rūgščių, bet subalansuoja medų. Be jų garnyras gali būti per saldus, ypač jei morkos pačios saldžios.

Kaip kepu morkas su medumi ir čiobreliais

1. Morkas nuplaunu, jei reikia, nuskutu ir supjaustau išilgai. Vidutines morkas pjaunu į ketvirčius, plonesnes – pusiau. Svarbu, kad gabaliukai būtų panašaus dydžio, tada jie iškeps vienodai.
2. Orkaitę įkaitinu iki 200 laipsnių. Skardą iškloju kepimo popieriumi, nes medus kepdamas karamelizuojasi ir gali prikibti prie skardos.
3. Nedideliame puodelyje ištirpinu sviestą. Jei naudoju aliejų, jo nekaitinu. Įmaišau medų, druską, pipirus, čiobrelius, citrinos sultis ir labai smulkiai sutrintą česnaką, jei tą dieną norisi sodresnio skonio.
4. Morkas sudedu į dubenį, užpilu medaus mišiniu ir gerai išmaišau rankomis arba šaukštu, kad kiekvienas gabalėlis pasidengtų plonu sluoksniu.
5. Morkas paskleidžiu skardoje vienu sluoksniu. Tai svarbu: jei jos bus sukrautos viena ant kitos, jos labiau troškinsis, o ne keps.
6. Kepu apie 25–30 minučių. Praėjus pusei laiko, morkas apverčiu, kad gražiau apskrustų iš abiejų pusių.
7. Jei noriu labiau apskrudusių kraštų, paskutines 3–5 minutes padidinu temperatūrą iki 220 laipsnių arba įjungiu grilio režimą. Tik tada jau neatsitraukiu nuo orkaitės, nes medus gali greitai patamsėti.
8. Iškeptas morkas dar karštas pabarstau keliais šviežiais čiobreliais. Jei norisi, galima užlašinti dar kelis lašus citrinos sulčių.

Maža gudrybė, kad morkos nebūtų vandeningos

Anksčiau morkas kepdavau gilesniame inde, ir jos dažnai išeidavo minkštos, bet be gražaus apskrudimo. Dabar visada renkuosi plačią skardą. Tarp gabalėlių turi likti vietos, kad drėgmė galėtų išgaruoti. Tada morkos ne plaukioja savo sultyse, o kepa.

Dar vienas dalykas – medaus nereikia dėti per daug. Atrodo, kad du ar trys šaukštai bus skaniau, bet tada morkos tampa lipnios ir pernelyg saldžios. Pusei kilogramo tikrai pakanka vieno gero šaukšto. Jei norisi saldžiau, geriau pabaigoje užlašinti dar truputį medaus ant jau iškeptų morkų, o ne pilti daug iš karto.

Druskos taip pat nereikia bijoti. Ji labai reikalinga, nes išryškina morkų skonį ir neleidžia garnyrui tapti desertiniu. Tas pats su citrina – mažas kiekis pakeičia visą patiekalą.

Prie ko patiekti

Šios morkos labai tinka prie keptos vištienos. Jei kepu vištienos šlauneles, morkas kartais dedu į orkaitę atskiroje skardoje paskutinį pusvalandį. Tada vakarienė beveik pati susidėlioja: mėsa, morkos ir galbūt šiek tiek ryžių arba grikių.

Prie kiaulienos jos irgi dera puikiai, ypač jei mėsa kepta paprastai, be saldaus padažo. Morkos tada duoda ir spalvos, ir saldumo, ir kvapo. Man jos skanios net su varške ar fetos tipo sūriu – karštos morkos, trupintas sūris ir keli riešutai jau tampa lengva vakariene.

Jei lieka kitai dienai, jų neišmetu. Atvėsusias morkas supjaustau mažesniais gabalėliais ir dedu į salotas su kruopomis, žalumynais ir sūriu. Galima pašildyti keptuvėje, bet mikrobangėje jos tampa minkštesnės, todėl geriau trumpai apkepinti sausoje keptuvėje arba pašildyti orkaitėje.

Kodėl šis garnyras visada dingsta pirmas

Šitos morkos turi tai, ko dažnai trūksta paprastam garnyrui: kvapą, spalvą ir aiškų skonį. Jos nėra tik „daržovės prie mėsos“. Medus duoda karamelinį kraštą, čiobreliai – žemišką aromatą, citrina – gaivumo, o sviestas arba aliejus padeda viskam gražiai apskrusti.

Kai ant stalo padedu dubenį tokių morkų, pirmiausia visi ima po vieną gabalėlį paragauti. Tada dar vieną. Ir kol pagrindinis patiekalas dar laukia, garnyras jau būna beveik dingęs. Būtent dėl to pusės kilogramo morkų dažnai nebeužtenka – kitą kartą automatiškai imu kilogramą.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!