Kai cukinijų jau nėra kur dėti, praverčia šis būdas – žiemą sau padėkosite

Vasaros pabaigoje cukinija turi vieną keistą savybę: vakar dar buvo maža, o po kelių dienų jau guli ant virtuvės stalo lyg mažas rąstelis. Vieną iškepate, kitą sudedate į troškinį, trečią atiduodate kaimynei, bet lysvėje jų vis tiek lieka. Tada dažnas ima virti dar vieną stiklainį mišrainės vien todėl, kad gaila išmesti.

Tačiau cukinijų nebūtina paversti vien tik konservais. Vienas paprasčiausių ir tikrai naudingų būdų – sutarkuoti jas, nuspausti skystį ir užšaldyti mažomis porcijomis. Žiemą toks ruošinys gelbsti tada, kai norisi blynelių, apkepo, sriubos ar greito daržovių troškinio, o parduotuvėje matoma cukinija jau nebekelia vasaros gausos jausmo.

Didžiausia klaida – šaldyti cukiniją tokią, kokia ji yra

Supjaustyta kubeliais ir tiesiai į maišelį sudėta cukinija po atitirpinimo dažnai nuvilia. Ji paleidžia daug vandens, suminkštėja ir tampa mažiau panaši į tą daržovę, kurią ką tik parsinešėte iš daržo. Tokį ruošinį dar galima panaudoti sriubai, tačiau apkepui ar blyneliams jis ne visada patogus.

Daug geriau cukiniją sutarkuoti stambia tarka, lengvai pasūdyti ir palikti maždaug 15–20 minučių. Per tą laiką ji išskiria dalį drėgmės. Tada belieka gerai nuspausti rankomis, per marlę, švarų virtuvinį rankšluostį ar smulkų sietelį – kuo mažiau skysčio liks, tuo malonesnė bus tekstūra atitirpinus.

Jaunų cukinijų lupti dažniausiai nereikia: jų žievelė plona, o sėklos beveik nejuntamos. Jei daržovė peraugusi, kieta žieve ir stambiomis sėklomis, jas geriau pašalinti prieš tarkuojant. Taip į šaldiklį keliaus ne vandeninga masė, o tikrai naudojamas minkštimas.

Mažos porcijos žiemą tampa daug vertesnės už didelį maišą

Nuspaustą cukiniją patogiausia padalyti porcijomis pagal tai, ką įprastai gaminate. Vienai vakarienei šeimai gali pakakti vieno vidutinio maišelio, o vienam apkepui ar blynelių dubeniui – kiek didesnės porcijos. Jei viską sušaldysite viename dideliame gumule, vėliau teks atitirpinti daugiau, nei iš tiesų reikia.

Maišelius verta pripildyti plokščiai ir išspausti kuo daugiau oro. Ploni, plokšti paketai šąla greičiau, užima mažiau vietos ir lengvai susigula tarp kitų šaldiklio produktų. Ant jų pravartu užrašyti datą bei kiekį, nes po kelių mėnesių net patys tvarkingiausi namai turi bent vieną paslaptingą maišelį, kurio turinio niekas nebeprisimena.

Jei žinote, kad žiemą dažniausiai kepsite blynelius, dalį cukinijų galima užšaldyti jau su smulkintais krapais ar petražolėmis. Tačiau kiaušinių, miltų, grietinės ar česnako iš anksto dėti nereikėtų. Užšaldyta turi būti paprasta bazė, kurią vėliau galėsite pritaikyti ir sūriam apkepui, ir švelniai sriubai.

Kai cukinijų jau nėra kur dėti, praverčia šis būdas – žiemą sau padėkositeNuotrauka: Pexels / Mateusz Feliksik

Atitirpinta cukinija neprašosi būti pagrindiniu patiekalo herojumi

Šaldyta tarkuota cukinija geriausiai atsiskleidžia ten, kur jos tekstūra neturi būti traški. Ji tinka bulviniams ar daržovių blyneliams, omletui, makaronų padažui, maltos mėsos kukuliams, apkepui su sūriu. Įdėta į faršą ji suteikia drėgnumo, o į sriubą ar troškinį – švelnaus tirštumo.

Atitirpindami pamatysite, kad skysčio vis tiek atsiras. Jo nereikia bijoti, tik dar kartą nupilkite arba nuspauskite, ypač jei ruošiatės kepti blynelius. Jei cukiniją dėsite į verdamą sriubą, padažą ar troškinį, ją galima mesti ir dar sušalusią – tik įvertinkite, kad papildoma drėgmė šiek tiek praskies patiekalą.

Šis būdas patogus ne tik tiems, kurie turi nuosavą daržą. Šeima gali taip išsaugoti iš senelių parsivežtas cukinijas, o vienas žmogus – nepirkti per daug ir nesijausti priverstas visą savaitę valgyti tą patį. Mažiems vaikams gaminantys tėvai vertina tai, kad daržovė jau būna paruošta, o po darbo nereikia nei lupti, nei tarkuoti.

Ne kiekvieną cukiniją būtina gelbėti bet kokia kaina

Šaldyti verta tik šviežias, tvirtas ir nepažeistas cukinijas. Jei jos jau ilgai guli, yra minkštos, apdžiūvusios ar turi įtartinų dėmių, šaldiklis jų nepavers geresnėmis. Jis tik sustabdys tai, kas jau prasidėję, todėl prastas produktas po kelių mėnesių netaps skanesnis.

Taip pat nereikia vienu vakaru apdoroti visos derliaus krūvos iki visiško nuovargio. Dalį cukinijų galima iškepti, dalį atiduoti artimiesiems, o užšaldyti tiek, kiek realiai sunaudosite. Šaldiklis nėra sandėlis maistui, kurį gaila išmesti – jis naudingas tada, kai padeda sutaupyti laiko ir sumažina kasdienį galvosūkį prie vakarienės.

Žiemą tokia porcija primena ne tik vasarą, bet ir vieną ramų sprendimą, priimtą laiku. Ištraukiate maišelį, per kelias minutes paruošiate vakarienės pradžią ir nebereikia sukti galvos, ką daryti su daržovėmis, kurių sezonas jau seniai praėjo.

Kai cukinijų per daug, nereikia ieškoti įmantraus recepto, kuris dar labiau užpildytų lentynas. Kartais geriausias ruošinys yra tas, kurį žiemą ištraukiate be ceremonijų – ir suprantate, kad vasarą padarėte sau mažą, bet labai praktišką paslaugą.