Kiaušinis lupasi kartu su puse baltymo? Lietuviai pasidalijo savo gudrybėmis – viena kartojosi dažniausiai

Atrodo, kas čia sudėtingo – išvirti kiaušinį. Tačiau tik iki tos akimirkos, kai pradedate jį lupti ir kartu su lukštu nusiplėšia pusė baltymo. Vietoje gražaus lygaus kiaušinio lieka duobėtas kamuoliukas, o virtuvėje prasideda klausimas, kurį turbūt bent kartą sau uždavė kiekvienas: kodėl vieni kiaušiniai nusilupa beveik vienu judesiu, o kitus tenka gramdyti po mažą gabalėlį?

Būtent dėl to socialiniame tinkle užvirė tikra diskusija. Žmonės dalijosi savo daugelį metų naudojamais būdais – nuo visiškai paprasto šalto vandens iki sodos, pradūrimo adata ar net šaukštelio, įmetamo į puodą.

Tačiau tarp dešimčių skirtingų patarimų viena mintis kartojosi ypač dažnai: jeigu kiaušiniai labai švieži, gražiai juos nulupti gali būti gerokai sunkiau. Viena komentatorė tiesiai parašė: „Niekada nevirkit labai šviežių kiaušinių, jokie monai nepadės“, o kiti jai pritarė – kuo šviežesnis kiaušinis, tuo dažniau lukštas limpa prie baltymo.

Daugiausia žmonių daro tą patį – išvirus iš karto pila šaltą vandenį

Jeigu iš komentarų reikėtų išrinkti vieną populiariausią metodą, jis būtų labai paprastas: išvirus kiaušinius nedelsiant perkelti į kuo šaltesnį vandenį.

Vieni rašė, kad karštą vandenį tiesiog nupila ir puodą iš karto pripildo šaltu. Kiti kiaušinius perkelia į atskirą dubenį ir kelias minutes palaiko po tekančiu vandeniu. Dar kiti po kelių minučių šaltame vandenyje lukštą švelniai padaužo ir tik tada pradeda lupti.

„Dėti į verdantį vandenį, o išvirtus sudėti į šaltą“, – taip savo būdą trumpai apibūdino viena diskusijos dalyvė. Kita komentatorė rašė, kad išvirtus kiaušinius verta sudaužyti dar vandenyje ir tik tada palikti atvėsti – esą taip vanduo patenka po lukštu ir vėliau jį nuimti paprasčiau.

Kai kurie žmonės šį metodą dar labiau ištobulino. Jie ne tik užpila kiaušinius šaltu vandeniu, bet ir po kelių minučių lengvai „pakočioja“, kad visas lukštas sutrūkinėtų smulkiais gabalėliais. Tuomet lupimas pradedamas nuo bukesnio kiaušinio galo.

Būtent bukąjį galą komentaruose paminėjo ne vienas žmogus. „Pradėkite lupti nuo bukaus galo“, – patarė viena moteris.

Kita stovykla sako: kiaušinius reikia dėti tik į jau verdantį vandenį

Diskusijoje išryškėjo ir antras labai populiarus būdas. Dalis žmonių teigė, kad svarbu ne tik tai, ką darote kiaušiniui išvirus, bet ir kaip jį pradedate virti.

Vieni kiaušinius deda į puodą, užpila šaltu vandeniu ir tik tada kaitina. Tačiau kita grupė tvirtino daranti visiškai priešingai – vanduo pirmiausia turi užvirti, o kiaušiniai į jį atsargiai nuleidžiami šaukštu.

„Kai vanduo užverda, tada sudėkit kiaušinius, visada lupasi gerai“, – rašė viena komentatorė. Dar viena moteris sakė daranti praktiškai tą patį: kiaušinius deda į verdantį vandenį, išvirtus užpila šaltu ir, jiems pravėsus, lupimas problemų nebekelia.

Buvo ir tarpinių variantų. Viena komentatorė prieš virimą kiaušinius maždaug penkias minutes palaiko šiltesniame vandenyje, tik tada deda virti, o po virimo vėl užpila šaltu. Jos teigimu, tokiu būdu kiaušiniai „nusilupa pasakiškai“.

Kiti akcentavo kambario temperatūrą – esą kiaušinius geriau iš šaldytuvo išimti anksčiau, o ne mesti visiškai šaltus tiesiai į verdantį vandenį. Tačiau komentaruose buvo ir žmonių, kurie sakė metų metus verdantys tiesiai iš šaldytuvo ir problemų beveik neturintys. Kitaip tariant, vienos taisyklės, dėl kurios sutartų visi, čia nėra.

Soda, druska, skylutė lukšte ir net šaukštelis puode

Kai diskusijoje atsirado klausimas, ką dar būtų galima išbandyti, prasidėjo tikras liaudiškų virtuvės gudrybių paradas.

Vieni į vandenį pila sodos. Kiti – druskos. Dar kiti deda abu produktus kartu ir tikina, kad rezultatas visada geras. Viena moteris rašė, kad jai geriausiai pasiteisino būtent šaukštelis sodos, tačiau išvirtų kiaušinių ji, priešingai nei daugelis kitų, į šaltą vandenį visai nededa.

Kitas dažnai minėtas būdas – prieš verdant bukajame kiaušinio gale adata arba aštriu peiliuku padaryti labai mažą skylutę. Kai kurie žmonės teigė kiaušinį ne praduriantys, o labai atsargiai įskeliantys storąjį galą ir tik tada verdantys.

O tada atsirado ir pati keisčiausia gudrybė – į puodą kartu su kiaušiniais įmesti paprastą arbatinį šaukštelį. Keli komentatoriai tvirtino, kad būtent taip kiaušiniai nusilupa lengviau. Vienas žmogus net rašė, kad lukštas tuomet nusilupa kone per pusę vienu gabalu.

Diskusijoje netrūko ir humoro. Vienam komentatoriui visa patarimų lavina pasirodė tokia rimta, kad jis pasiūlė kiaušinius „virti kartu su višta“. Kitas nuėjo dar toliau – pasiūlė juos virti konjake ir uostyti garus, kol „kiaušiniai nusilups patys“.

Vis dėlto vienas atsakymas komentaruose kartojosi vėl ir vėl

Perskaičius visą diskusiją matyti, kad žmonės turi dešimtis savo būdų. Vienas niekada neverda be druskos, kitas prisiekia soda, trečias pradurdamas lukštą, ketvirtas – verdančiu vandeniu.

Tačiau viena mintis kartojosi dažniau už visas kitas: labai šviežius kiaušinius nulupti sunkiau. Vieni komentatoriai teigė, kad kietam virimui skirtą kiaušinį verta palaikyti bent savaitę ar net 10 dienų. „Šviežias kiaušinis ir nesilups. Kad luptųsi – minimum savaitę ar 10 dienų turi būti pastovėjęs“, – rašė vienas diskusijos dalyvis.

Kiti buvo ne tokie kategoriški ir tvirtino puikiai nulupantys net šviežius kiaušinius, jeigu tik iškart po virimo juos gerai atšaldo ir lukštą sutrupina dar vandenyje. Viena komentatorė net rašė, kad šį būdą atrado po daugybės nesėkmingų bandymų su druska ir dabar problemų nebeturi.

Taigi iš visos lietuvių diskusijos galima išsinešti labai paprastą praktinį planą. Jei norite kietai virtų kiaušinių, kuriuos būtų lengviau nulupti, nepulkite rinktis pačių šviežiausių, išvirtus iš karto gerai atvėsinkite, o lukštą švelniai sutrupinkite dar kiaušiniui esant vandenyje. O jeigu ir tai nepadės – komentatoriai dar turi sodą, adatą, šaukštelį ir, kraštutiniu atveju, net vištą.

Kartais geriausi virtuvės ginčai prasideda nuo pačių paprasčiausių dalykų. Šiuo atveju – nuo vieno kiaušinio, kuris užsispyrė nenusilupti.