Kiaušinius pamerkiau į vandenį ir vienas iškilo: šis testas parodo mažiau, nei daugelis mano

Į stiklinę vandens įdėtas kiaušinis iškyla į paviršių – ar tai reiškia, kad jį jau būtina išmesti? Nebūtinai. Populiarus bandymas pirmiausia susijęs su kiaušinio viduje esančios oro kameros dydžiu ir plūdrumu. Jis gali padėti orientuotis vertinant kokybės pokyčius, tačiau nepatvirtina, kad kiaušinis sugedęs arba saugus valgyti. Lygiai taip pat į dugną nugrimzdęs kiaušinis nėra garantija, kad jame nėra ligas sukeliančių bakterijų.

Šis metodas patrauklus savo paprastumu: nereikia jokių specialių priemonių, rezultatas matomas iš karto, o internete dažnai pateikiama aiški taisyklė – nuskendo, vadinasi, geras, iškilo, vadinasi, blogas. Tačiau tikrovėje kokybė ir maisto sauga nėra tas pats. Norint nuspręsti, ar kiaušinį naudoti, svarbu prisiminti, kada jis pirktas, kaip laikytas, ar nepažeistas lukštas ir kokia informacija nurodyta ant pakuotės. Vandens bandymas gali būti tik papildomas pastebėjimas, o ne galutinis verdiktas.

Kodėl vienas kiaušinis nuskęsta, o kitas iškyla?

Kiaušinio viduje yra oro kamera, paprastai esanti platesniajame gale, tarp lukšto plėvelių. Ji susidaro po padėjimo, kai kiaušinio turinys vėsta ir traukiasi. Laikui bėgant ši erdvė didėja. JAV žemės ūkio departamento Maisto saugos ir kontrolės tarnyba paaiškina, kad pakankamai padidėjusi oro kamera gali suteikti kiaušiniui tokį plūdrumą, jog šis laikysis vandens paviršiuje. Taigi bandymas atskleidžia fizinę savybę, kuri dažnai keičiasi kiaušiniui senstant.

Kiaušinio lukštas nėra visiškai sandari pakuotė. Per jo poras pasišalina drėgmė ir anglies dioksidas, o oro kamera gali didėti. Tačiau pagal jos dydį negalima tiksliai pasakyti, prieš kiek dienų kiaušinis padėtas. Amerikos kiaušinių gamintojų organizacija „American Egg Board“ pažymi, kad ir labai šviežias kiaušinis gali turėti didesnę oro kamerą. Todėl vandens bandymo rezultato nereikėtų versti tikslia amžiaus lentele, kur kiekvienai kiaušinio padėčiai priskiriamas konkretus dienų skaičius.

Ką galima suprasti iš kiaušinio padėties vandenyje?

Jeigu kiaušinis nugrimzta ir guli ant dugno, tai paprastai siejama su mažesne oro kamera. Kai platesnysis galas kyla aukštyn, oro erdvės įtaka jo padėčiai tampa ryškesnė. Pakankamai plūdrus kiaušinis gali iškilti į paviršių. Vis dėlto visos šios padėtys apibūdina plūdrumą. Jos neparodo, kokios bakterijos galėtų būti ant lukšto ar jo viduje, ir neleidžia patikrinti ankstesnių laikymo sąlygų. Todėl ypač klaidina pažadas, kad vien stiklinė vandens patikimai atsakys į visus klausimus apie kiaušinio tinkamumą.

Svarbu ir tai, koks vanduo naudojamas. Įbėrus druskos jo tankis didėja, todėl kiaušinis gali plūduriuoti dėl pasikeitusio skysčio, o ne vien dėl savo oro kameros. „American Egg Board“ būtent dėl to atkreipia dėmesį, kad bandymas sūriame vandenyje nėra patikimas šviežumo nustatymo būdas. Jei norite palyginti kelių kiaušinių elgesį, sąlygos turėtų būti vienodos: paprastas vanduo, pakankamai vietos laisvai judėti ir nepažeistas lukštas. Net ir tuomet rezultatą vertinkite tik kaip orientacinį požymį.

Ar iškilusį kiaušinį dar galima naudoti?

USDA paaiškinime nurodoma, kad plūduriuojantis kiaušinis gali būti prastesnės kokybės, tačiau vis dar tinkamas vartoti. Tai svarbus skirtumas: iškilimas savaime nėra sugedimo įrodymas. Tačiau ši pastaba neturėtų būti suprasta kaip leidimas ignoruoti kitus įtarimus. Jei kiaušinio laikymo istorija nežinoma, lukštas pažeistas ar produktas atrodo abejotinas, vien vandens bandymas padėties neišsprendžia. Juo taip pat negalima pagrįsti sprendimo vartoti kiaušinį žalią ar nepakankamai iškeptą.

Prieš dedant kiaušinį į bendrą tešlą ar kitą patiekalą, praktiška jį įmušti į atskirą dubenėlį. Taip galima pastebėti nemalonų kvapą ar neįprastą išvaizdą ir nesugadinti kitų ingredientų. Vis dėlto normali išvaizda ir kvapas nėra saugumo garantija. FDA primena, kad salmonelių gali būti net šviežiuose kiaušiniuose su švariu, neįtrūkusiu lukštu. Todėl juslinė patikra padeda pastebėti akivaizdų gedimą, tačiau nepakeičia tinkamo laikymo, higienos ir pakankamo terminio apdorojimo.

Pakuotė ir laikymo sąlygos pasako daugiau nei vienas bandymas

Pirmiausia perskaitykite informaciją ant kiaušinių pakuotės. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodo, kad kiaušinių tinkamumo vartoti terminas turi būti pateiktas žyma „Geriausi iki“, o nustatytas laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 28 dienos po padėjimo. Tai naudinga informacija, kurios vandens testas nesuteikia. Išsaugoję originalią pakuotę žinosite datą ir gamintojo nurodytas sąlygas. Vien prisiminimas, kad kiaušiniai pirkti „visai neseniai“, yra gerokai mažiau tikslus pagrindas sprendimui.

Namuose svarbu laikytis pastovių laikymo sąlygų. VMVT rekomenduoja kiaušinius laikyti šaldytuve, vengti temperatūros svyravimų ir prieš vartojimą gerai išvirti ar iškepti. Po sąlyčio su žaliais kiaušiniais ir jų lukštais reikia nusiplauti rankas, išplauti naudotus įrankius bei paviršius, kad nešvarumai nepatektų ant jau paruošto maisto. Jei receptui reikalingi žali ar nepakankamai termiškai apdoroti kiaušiniai, FDA rekomenduoja rinktis pasterizuotus kiaušinius arba pasterizuotus jų produktus.

Taigi į paviršių iškilęs kiaušinis pirmiausia pasako, kad jo plūdrumas pakankamas laikytis vandenyje – dažnai dėl didesnės oro kameros. Tai priežastis atidžiau įvertinti produktą, tačiau ne savarankiškas sugedimo testas. O dugne gulintis kiaušinis vis tiek turi būti tinkamai laikomas ir paruošiamas. Stiklinė vandens gali parodyti įdomų skirtumą tarp kiaušinių, bet sprendžiant, ką dėti į lėkštę, svarbiausi lieka ženklinimas, produkto būklė ir visa jo laikymo bei paruošimo eiga.