Kodėl Kūčių stalui ruošiama dvylika patiekalų? Senasis paaiškinimas susijęs su tuo, ko šeima tikėjosi visus metus

Dvylika Kūčių patiekalų simbolizuoja ne tik dvylika apaštalų. Vienas senųjų aiškinimų šį skaičių sieja su dvylika metų mėnesių ir linkėjimu, kad nė vieną jų šeimai nepritrūktų maisto. Tačiau pats paprotys ne visada buvo vienodas: Lietuvos Kūčių tradicijoje minimi ir devyni, ir dvylika, ir trylika valgių.

Todėl į klausimą, kodėl ant stalo reikia būtent dvylikos patiekalų, nėra vieno visą tradiciją paaiškinančio atsakymo. Kūčių vakarienėje susipynė metų rato, derliaus, šeimos ir krikščioniško tikėjimo simbolika. Šiandien įprastas skaičius išsaugojo kelias prasmes, nors prie šeimos stalo dažniausiai prisimenama tik viena.

Dvylika patiekalų – dvylika sočių mėnesių

Žemdirbiškoje kultūroje metų laikai turėjo labai konkrečią reikšmę. Nuo derliaus ir sukauptų atsargų priklausė, kaip šeima išgyvens iki kito sezono. Todėl šventinio stalo gausa galėjo reikšti ne prabangos demonstravimą, o palinkėjimą, kad maisto užtektų ateinantiems metams.

Etnologas Arūnas Vaicekauskas dvylikos patiekalų siejimą su dvylika sočių mėnesių įvardija kaip mitologinei tradicijai artimą aiškinimą. Šiuo požiūriu vakarienės skaičius apima visus metus: ant stalo simboliškai sutelkiamas jų pilnumas ir būsimos gerovės lūkestis.

Tai padeda suprasti, kodėl skaičiuoti patiekalus buvo svarbu net tada, kai patys valgiai paprasti. Sotumas čia nebūtinai reiškė brangius produktus ar sudėtingą gaminimą. Grūdai, žirniai, vaisiai ir kitos turimos gėrybės galėjo turėti daugiau apeiginės reikšmės negu įmantrus receptas.

Kaip atsirado paaiškinimas apie apaštalus?

Krikščioniškame aiškinime dvylika valgių siejama su dvylika Jėzaus apaštalų. Tai daugeliui šeimų geriausiai pažįstama versija, perduodama vaikams ruošiant stalą ar jau susėdus vakarieniauti.

A. Vaicekauskas pabrėžia, kad toks siejimas kyla iš liaudiško religingumo, o ne iš oficialaus liturginio nurodymo. Vadinasi, patiekalų skaičiaus nereikėtų suprasti kaip visiems katalikams vienodai nustatytos vakarienės taisyklės.

Metų mėnesių ir apaštalų paaiškinimai tradicijoje gali gyvuoti kartu. Liberto Klimkos paskelbtame Pilviškių apylinkių papročių tyrime dvylika patiekalų siejami su abiem reikšmėmis. Tai rodo, kaip vienas paprotys gali išsaugoti skirtingus jo supratimo sluoksnius.

Ar ant Kūčių stalo visada būdavo dvylika valgių?

Ne. Pasak etnologo Liberto Klimkos, anksčiau ant Kūčių stalo reikėdavo devynių patiekalų, o vėlesniais laikais jų skaičius padidėjo iki dvylikos ar trylikos. Trylika siejama su Paskutinės vakarienės valgytojais – Kristumi ir dvylika apaštalų.

Tai svarbi detalė tiems, kurie šiandien dvyliktą patiekalą vertina kaip nekintamą, visais laikais galiojusią sąlygą. Papročiai keitėsi, turėjo vietinių skirtumų ir buvo aiškinami nevienodai.

Kauno tautinės kultūros centro specialistė Kristina Kliucevičiūtė-Mikulskienė taip pat yra pasakojusi apie devynių, dvylikos ar trylikos patiekalų tradiciją. Jos pateikiamame aiškinime dvylika siejama ir su metų mėnesiais, ir su apaštalais.

Kokie patiekalai sudarydavo Kūčių stalą?

Vieno visai Lietuvai vienodo valgiaraščio nebuvo. L. Klimka nurodo, kad etnografai yra suskaičiavę daugiau kaip šimtą Kūčių valgių, o jų pasirinkimas skyrėsi pagal regioną. Aukštaitijoje svarbūs buvo virti kviečiai, Vilnijoje – virtinukai su aguonomis, Žemaitijoje patiekalai gardinti kanapėmis, Suvalkijoje ant stalo būdavo žirnių ir pupų.

Pilviškių apylinkėse užrašyti silkės su aliejumi, avižinio ir spanguolių kisieliaus, aguonpienio su kūčiukais, šutintų žirnių bei kviečių patiekalai. Tai paprasti valgiai, kuriuos jungia vietiniai produktai ir šeimos išsaugoti ruošimo būdai.

Planuojant dabartinę vakarienę dėl to nebūtina ieškoti dvylikos visiškai naujų receptų. Galima pradėti nuo šeimoje įprastų patiekalų ir paklausti vyresniųjų, ką jie prisimena iš savo vaikystės. Toks pokalbis gali atskleisti daugiau nei dar vienas internete rastas šventinis meniu.

Ar kūčiukai ir aguonpienis skaičiuojami atskirai?

Šis klausimas iškyla vos pradėjus sudarinėti sąrašą. Vienoje šeimoje kūčiukai ir aguonpienis laikomi dviem patiekalais, kitoje jie patiekiami ir suprantami kaip vienas derinys. Panašiai skiriasi požiūris į duoną, vaisius ar gėrimus.

Kadangi ir istorinis patiekalų skaičius, ir jų pasirinkimas nebuvo visur vienodas, šeimos papročio nereikėtų paversti ginču dėl vienintelės teisingos apskaitos. Praktinis sprendimas – iš anksto susitarti, ką skaičiuojate, ir ruošti mažesnes porcijas, kad simbolinis skaičius nevirstų maisto pertekliumi.

Jei šiemet norite atkurti senesnį šeimos stalą, prie patiekalų sąrašo užrašykite ir jų istorijas: kas virdavo kisielių, iš ko išmoktas grybų įdaras, kodėl močiutė būtinai dėdavo obuolį. Prie vakarienės stalo šiuos prisiminimus galės išgirsti ir tie, kuriems dvylika patiekalų iki šiol reiškė tik skaičių.