Oro gruzdintuvė stovi nenaudojama: penki paprasti triukai pavers ją greitos vakarienės pagalbininke
Ar ir jūsų oro gruzdintuvė kartais atrodo lyg brangus virtuvės papuošalas – stovi ant stalviršio, o ranka vakarais vis tiek tiesiasi prie keptuvės? Grįžus po darbo reikia ne kulinarinio projekto, o normalaus, šilto maisto dabar: vaikams jau norisi valgyti, šaldytuve keli produktai, o jėgų plauti tris puodus nėra.
Dažnai oro gruzdintuvė nenaudojama ne todėl, kad ji neveiksminga. Tiesiog pirmi bandymai būna pernelyg atsargūs: įdedama viena porcija bulvyčių, nustatomas laikas „iš akies“, o paskui tenka vis laukti, tikrinti ir nusivilti. Tačiau kai perprantami keli paprasti įpročiai, šis prietaisas gali išgelbėti vakarą ne prasčiau nei gera keptuvė.
Jos stiprybė yra ne stebuklai, o paprastas dalykas: mažesnį kiekį maisto ji greitai apskrudina, o virtuvėje lieka mažiau riebalų, garų ir indų. Vakarienei tai kartais svarbiau už sudėtingą receptą.
Pirmas triukas – neperkrauti krepšelio
Didžiausia pagunda – supilti į oro gruzdintuvę viską, kas tilps. Tačiau tuomet karštas oras nebeapgaubia produktų, o maistas pradeda troškintis savo drėgmėje. Vietoje traškių bulvių ar apskrudusių daržovių gaunamas minkštas, nevienodai iškepęs kalnelis, kurį dar tenka gelbėti keptuvėje.
Jei vakarienei ruošiate bulves, vištienos gabalėlius, cukinijas ar šaldytus daržovių mišinius, palikite produktams šiek tiek erdvės. Geriau kepti dviem trumpesniais etapais negu vieną kartą prispausti pilną krepšelį. Kol pirmoji porcija keliauja į lėkštes, antroji dažniausiai jau būna beveik paruošta.
Tai ypač aktualu šeimai. Vienam žmogui oro gruzdintuvė gali tapti pagrindiniu vakarienės įrankiu, o keturiems ji dažniau veikia kaip greita pagalba garnyrui ar vienai patiekalo daliai. Nereikia iš jos reikalauti vakarienės visai giminei vienu paspaudimu – tada ji pradeda dirbti geriausiai.
Antras ir trečias triukai prasideda dar prieš įjungiant prietaisą
Antras triukas paprastas: produktus nusausinkite. Ant šlapių bulvių, grybų, vištienos ar atšildytų daržovių esanti drėgmė pirmiausia turi išgaruoti, todėl skrudimas užsitęsia. Užtenka popieriniu rankšluosčiu nusausinti paviršių, ir rezultatas gali būti visai kitas – plutelė greičiau įgauna spalvą, o vidus lieka sultingesnis.
Trečias triukas – labai saikingai naudoti aliejų. Oro gruzdintuvė nėra vieta, kur maistą reikia mirkyti riebaluose, bet keli lašai ar plonas aliejaus sluoksnis ant bulvių, daržovių ar mėsos padeda prieskoniams prilipti ir suteikia tą malonų apskrudimą. Kai aliejaus per daug, jis kaupiasi apačioje, rūko ir nepadaro vakarienės nei greitesnės, nei geresnės.
Čia slypi ir viena dažna nusivylimo priežastis. Žmogus tikisi restorano vertų gruzdintų bulvyčių, bet sudeda šlapias bulves be jokio riebalų lašelio ir nepalieka joms vietos. Oro gruzdintuvė gali suteikti traškumą, tačiau ji vis tiek reaguoja į produktą, kurį į ją įdedame.

Ketvirtas triukas – per vidurį pakratyti, o ne kantriai laukti pabaigos
Įjungus programą norisi pamiršti vakarienę iki signalo, bet krepšelį verta atidaryti maždaug kepimo viduryje. Bulves, daržoves, sparnelius ar apkepintus maltos mėsos kukulius pakratykite, didesnius gabalus apverskite. Tai trunka kelias sekundes, tačiau padeda karščiui pasiekti tas vietas, kurios pirmąją kepimo dalį gulėjo apačioje.
Šis įprotis ypač praverčia tada, kai gaminate iš to, ką randate šaldytuve. Vakarienei tinka virtos bulvės iš vakarykštės dienos, supjaustytos tortilijos, pievagrybiai, paprika, brokoliai, dešrelės ar marinuoti vištienos gabalėliai. Sudėjus skirtingus produktus vienu metu, verta stebėti, kas iškepa greičiau, ir išimti anksčiau, o ne palikti viską likimo valiai.
Dirbantiems žmonėms tai patogu todėl, kad nereikia stovėti prie viryklės ir maišyti kas kelias minutes. Tėvams tai tampa proga tuo metu supjaustyti salotas ar sudėti lėkštes. O senjorui, kuriam nesinori kilnoti sunkios keptuvės, toks trumpas patikrinimas gali būti paprastesnis nei nuolatinis budėjimas prie kaitlentės.
Penktas triukas – gaminti vakarienę dalimis, o ne vieną „stebuklingą“ patiekalą
Oro gruzdintuvė geriausiai atsiskleidžia tada, kai jai patikima aiški užduotis. Kol joje kepa vištiena ar žuvis, ant stalo galima paruošti salotas. Kol skrunda bulvės, puode galima sušildyti sriubą arba iš vakarykštės košės sudėti garnyrą. Vakarienė atsiranda ne iš vieno tobulo prietaiso, o iš kelių mažų darbų, kurie vyksta kartu.
Pavyzdžiui, greitam vakarui pakanka kelių vištienos gabalėlių su prieskoniais, perpjautų bulvių ir daržovių. Pirmiausia galima pradėti nuo bulvių, po kelių minučių pridėti mėsą, o kol viskas kepa – sumaišyti jogurto, česnako ir žalumynų padažą. Ant stalo atsiduria ne „dietinis eksperimentas“, o pažįstama vakarienė, tik be ilgai įkaitintos orkaitės ir riebalais aptaškytos viryklės.
Žinoma, prietaisas turi savo ribas. Jis nepakeis didelės orkaitės, kai reikia kepti maistą svečiams, ir neišspręs visko, jei namuose nėra produktų. Tačiau jis gali sutrumpinti tą nemalonią vakaro akimirką, kai alkis jau didelis, o mintis gaminti atrodo sunkesnė už pačią darbo dieną.
Galbūt oro gruzdintuvei nereikia ieškoti vieno ypatingo recepto – gal užtenka leisti jai kas vakarą atlikti mažą, konkrečią darbo dalį, kad vakarienė namuose vėl netaptų dar vienu skubiu kompromisu?
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Komentarai