Perlinės kruopos dažnai lieka spintelės gale tik todėl, kad visi prisimena vieną dalyką: jas reikia mirkyti. Iš vakaro. Ilgai. O jei pamiršai – jau lyg ir per vėlu. Tačiau yra senas būdas, kurį dar naudojo mūsų seneliai: perlines kruopas prieš verdant reikia trumpai paskrudinti. Tada jos išverda greičiau, būna kvapnesnės ir nesulimpa į lipnią masę.
Aldona šį triuką prisiminė visai netyčia. Sekmadienį turėjo kepti vištą, o garnyrui planavo bulves. Bet namuose bulvių buvo likusios vos kelios, ryžių nebuvo, makaronų irgi. Spintelėje gulėjo tik seniai pamirštas perlinių kruopų pakelis.
— Ai, ne, — numojo ranka ji. — Jų juk reikėjo mirkyti vakar.
Tada į virtuvę užėjo jos tėvas, jau garbaus amžiaus žmogus, kuris vis dar įsitikinęs, kad skaniausi patiekalai gimsta ne iš brangių produktų, o iš kantrybės ir gudrumo.
— Nereikia jų mirkyti, jei moki virti, — pasakė jis. — Pirma paskrudink.
Aldona pažvelgė skeptiškai. Perlines kruopas ji prisiminė iš mokyklos valgyklos: pilkšvas, sulipusias, sunkias. Bet pasirinkimo nebuvo, todėl pabandė.
Pirmas žingsnis – kruopas paskrudinti
Perlines kruopas pirmiausia reikia gerai nuplauti, kad pasišalintų dulkės ir miltų likučiai. Tuomet jas suberkite į sausą storadugnį puodą arba keptuvę ir kaitinkite ant vidutinės kaitros, nuolat maišydami.
Pakanka maždaug 5–7 minučių. Kruopos turi vos pagelsti, pradėti skleisti lengvą riešutų aromatą, bet jokiu būdu nesudegti. Šis skrudinimas pakeičia visą rezultatą: kruopos tampa tvirtesnės, mažiau limpa, o išvirusios išlieka birios.
Svarbiausia – nuolat maišyti. Jei paliksite kruopas vienoje vietoje, jos gali prisvilti, o tada vietoj malonaus aromato atsiras kartumas.
Aldona maišė mediniu šaukštu ir po kelių minučių pati nustebo: virtuvėje pasklido toks kvapas, lyg būtų skrudinami riešutai. Tėvas tik šypsojosi.
— Matai? Jau nebe valgyklos košė.
Vandens nereikia per daug
Dažna klaida verdant perlines kruopas – užpilti jas didžiuliu kiekiu vandens ir virti kaip makaronus. Tada jos išbrinksta netolygiai, dalis suyra, dalis lieka kietesnė, o skonis tampa vandeningas.
Po skrudinimo kruopas reikia užpilti verdančiu vandeniu. Santykis paprastas: 1 stiklinei perlinių kruopų naudokite apie 2,5 stiklinės vandens. Iš karto įberkite druskos, galima įdėti gabalėlį sviesto arba šlakelį aliejaus.
Tada puodą uždenkite, sumažinkite kaitrą iki minimumo ir leiskite kruopoms ne smarkiai virti, o lėtai troškintis. Principas panašus kaip ruošiant plovą: kruopos sugeria vandenį, garuoja ir pamažu minkštėja.
Virti reikėtų apie 35–45 minutes. Laikas priklauso nuo kruopų rūšies, puodo ir kaitros. Svarbiausia stebėti, kada vandens paviršiuje beveik nebelieka.
Aldona jau po pusvalandžio norėjo pakelti dangtį ir pamaišyti, bet tėvas sustabdė.
— Nelįsk. Kruopos nemėgsta, kai jas blaško.
Ir jis buvo teisus. Kuo mažiau maišymo, tuo daugiau šansų, kad kruopos liks birios.
Paskutinis triukas – puodą apvynioti
Kai vanduo susigeria, kaitrą reikia išjungti, bet puodo neatidaryti. Uždengtą puodą apvyniokite storu rankšluosčiu arba tiesiog palikite šiltai dar maždaug 30 minučių. Per tą laiką kruopos toliau brinksta ir „subręsta“ savo garuose.
Būtent šis etapas dažnai nulemia, ar perlinės kruopos bus kietokos, ar minkštos ir malonios. Tai ne aktyvus virimas, o ramus pabaigimas.
Po pusvalandžio Aldona atidengė puodą ir pamatė ne pilką košę, o gražias, birias, kvapnias kruopas. Ji įdėjo dar truputį sviesto, paragavo ir tyliai pripažino:
— Reikėjo šitą žinoti anksčiau.
Tokias kruopas galima patiekti prie mėsos, troškinių, grybų, keptų daržovių ar net valgyti kaip atskirą patiekalą. Kitą kartą vietoj vandens galima naudoti daržovių ar mėsos sultinį – skonis bus dar sodresnis. Labai tinka lydytas sviestas, kepti svogūnai, morkos, grybai, čiobreliai ar lauro lapas.
Perlinės kruopos nėra nuobodžios. Dažniausiai jos tiesiog būna neteisingai išvirtos.
O senasis būdas be mirkymo primena paprastą virtuvės tiesą: kartais reikia ne naujo produkto, o pamiršto triuko. Paskrudinai, užpylei tinkamu kiekiu vandens, lėtai patroškinai, apvyniojai – ir iš paprastų kruopų gauni garnyrą, kuris kvepia namais, o ne valgykla.
