Sandėliukas pilnas obuolių? Penki būdai juos sunaudoti, kol nepradėjo gesti

Rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjį daugelyje namų prasideda tas pats vaizdas: ant palangės obuoliai, dubenyje obuoliai, maišelyje prie durų obuoliai, dar keli kibirai rūsyje, o močiutė arba kaimynė vis tiek klausia: „Gal dar reikia?“ Iš pradžių smagu – savi, kvapnūs, ne iš parduotuvės. Bet po savaitės jau supranti, kad vien suvalgyti jų nepavyks. Vieni pradeda minkštėti, kiti turi dėmelių, treti krenta nuo stalo vos pajudinus maišą.

Aišku, paprasčiausias kelias – virti uogienę. Bet jei nesinori visko užversti cukrumi, yra ir kitų būdų obuolius išsaugoti žiemai. Kai kurie labai paprasti, kiti reikalauja daugiau kantrybės, bet visi turi vieną privalumą – obuoliai nelieka pūti sandėliuke.

Džiovinti obuoliai – senas būdas, kuris niekada nenuvilia

Džiovinti obuoliai daug kam primena vaikystę. Močiutės virtuvė, plonos obuolių riekelės, šiek tiek parudavę kraštai ir tas kvapas, kai žiemą iš jų verdamas kompotas. Tai vienas paprasčiausių būdų išsaugoti didesnį obuolių kiekį, nes nereikia nei cukraus, nei stiklainių, nei ypatingų produktų.

Obuolius nuplaukite, išpjaukite sėklalizdžius ir supjaustykite plonomis riekelėmis. Jei nenorite, kad greitai paruduotų, galima kelioms minutėms pamerkti į vandenį su citrinos sultimis. Tada nusausinkite ir džiovinkite elektrinėje džiovyklėje, orkaitėje arba, jei dar yra šiltų sausų dienų, gerai vėdinamoje vietoje.

Orkaitėje paprastai užtenka apie 60 laipsnių temperatūros ir šiek tiek pravertų durelių. Procesas užtrunka kelias valandas, todėl geriau neskubėti. Gerai išdžiovinti obuoliai turi būti lankstūs, bet ne šlapi. Juos galima laikyti stiklainiuose, popieriniuose maišeliuose ar drobiniuose maišeliuose, tik svarbu, kad vieta būtų sausa.

Tokie obuoliai puikiai tinka kompotui, košei, pyragams arba tiesiog užkandžiui, kai vakare norisi kažko saldaus, bet nesinori griebtis saldainių.

Obuolių pastilė – kai norisi saldumyno be didelės nuodėmės

Obuolių pastilė

Jei namuose yra vaikų, pastilė gali dingti greičiau nei sausainiai. Tai toks vaisinis skanėstas, kurį galima susukti į ritinėlius, supjaustyti juostelėmis ir laikyti spintelėje. Didžiausias pliusas – jai dažnai nereikia jokio cukraus, jei obuoliai patys pakankamai saldūs.

Obuolius geriausia pirmiausia iškepti orkaitėje, kol suminkštės. Lupti nebūtina, bet jei norite labai glotnios masės, po kepimo tyrę galima pertrinti per sietelį. Tada viską sutrinkite trintuvu, paskleiskite labai plonu sluoksniu ant kepimo popieriaus ar silikoninio kilimėlio ir džiovinkite orkaitėje žemoje temperatūroje – maždaug 50–60 laipsnių.

Čia svarbiausia kantrybė. Pastilė turi ne kepti, o džiūti. Kai ji nebelimpa prie pirštų ir lengvai atsiskiria nuo pagrindo, galima pjaustyti arba sukti į ritinėlius. Laikykite sandariame inde, tamsioje ir sausoje vietoje.

Labai geras dalykas su pastile tas, kad ją galima daryti ne tik iš obuolių. Jei turite slyvų, kriaušių ar uogų likučių, galima maišyti. Tada kiekviena partija būna vis kitokio skonio.

Obuolių tyrė – ne tik vaikams

Obuolių tyrė dažnai nuvertinama, nes daugelis ją įsivaizduoja tik kaip kūdikių maistą. Bet iš tikrųjų tai vienas praktiškiausių dalykų, kuriuos galima pasidaryti iš obuolių. Ji tinka prie blynų, į pyragus, į košę, prie varškės, prie keptos anties ar kiaulienos. O jei obuoliai saldūs, cukraus gali reikėti visai nedaug arba nereikėti visai.

Obuolius nulupkite, išimkite sėklas, supjaustykite gabalėliais ir dėkite į puodą. Įpilkite šiek tiek vandens, kad neprisviltų, ir troškinkite, kol obuoliai visiškai suminkštės. Tada sutrinkite trintuvu. Jei norite labai švelnios tekstūros, pertrinkite per sietelį.

Tyrę galima dar kelias minutes pakaitinti ir supilstyti į sterilizuotus stiklainius. Jei planuojate laikyti ilgiau, labai svarbu švara: švarūs stiklainiai, švarūs dangteliai ir gerai pakaitinta masė. Čia nereikia improvizuoti bet kaip, nes net ir paprasta obuolių tyrė gali sugesti, jei supilama nešvariai.

Obuolių actas – tada, kai obuoliai jau nebe gražuoliai

Jei obuoliai apdaužyti, per minkšti ar jau nebetinka gražiam pyragui, jų dar nebūtina mesti lauk. Jie gali virsti naminiu obuolių actu. Tik svarbu: supuvusių vietų naudoti nereikia. Jas išpjaukite be gailesčio. Actui tinka minkšti, pernokę, negražūs obuoliai, bet ne supeliję ar pūvantys.

Supjaustykite obuolius stambesniais gabalais, sudėkite į švarų indą ir užpilkite šiltu virintu vandeniu, kad apsemtų. Įberkite cukraus – maždaug 100 gramų kilogramui obuolių. Cukrus čia reikalingas fermentacijai, ne šiaip saldumui. Indą uždenkite marle arba švariu audiniu, kad patektų oro, bet nelįstų muselės, ir laikykite šiltoje vietoje.

Pirmas porą savaičių masę reikia kasdien pamaišyti. Vėliau skystį perkoškite, supilkite į švarų stiklainį ir palikite dar kelioms savaitėms tamsesnėje vietoje. Kai atsiranda būdingas acto kvapas ir rūgštumas, actą galima perpilti į butelius.

Čia nėra greitas receptas, bet jis labai geras tada, kai obuolių daug ir dalis jų jau nebetinka gražiam valgymui. Toks actas praverčia virtuvėje, marinatuose, salotoms, o kai kas jį naudoja ir buityje.

Tiršta obuolių uogienė kepiniams

Obuolių tyrė

Jeigu vis dėlto norisi kažko saldesnio, geriau virti ne skystą uogienę, o tirštesnę obuolių masę kepiniams. Ji paskui labai praverčia pyragams, bandelėms, lietiniams, varškėčiams ar tiesiog ant batono riekės.

Obuolius supjaustykite, įpilkite truputį vandens ir troškinkite, kol suminkštės. Tada pertrinkite arba sutrinkite, dėkite cukraus pagal skonį. Klasikinis variantas – maždaug tiek pat cukraus, kiek obuolių masės, bet jei obuoliai saldūs, galima dėti mažiau. Labai tinka cinamonas, imbieras, kardamonas, vanilė.

Masę virkite ant silpnos ugnies, kol sutirštės. Tik nepamirškite maišyti, nes obuoliai labai mėgsta prisvilti būtent tada, kai jau atrodo „dar minutė ir viskas“. Karštą uogienę supilstykite į sterilius stiklainius ir sandariai uždarykite.

Obuolių sezonas atrodo gražiai tik pirmomis dienomis. Paskui prasideda tikras galvosūkis: kur juos dėti, kol nepradėjo gesti. Bet jei dalį išdžiovinsite, iš dalies pasidarysite tyrės, kelis stiklainius uogienės, o prastesnius obuolius paversite actu, žiemą sau tik padėkosite. Nes tada, kai parduotuvėje obuoliai kainuos jau visai kitaip, spintelėje stovės savas vasaros likutis.