Ant buto balkono pasikabinau palydovinę anteną. Po mėnesio gavau bendrijos laišką – nuimkite per dvi savaites
Antena pas mane atsirado dėl dviejų televizijos kanalų. Mama, kai atvažiuodavo iš Rokiškio, vis klausdavo, ar nerodys jos mėgstamos muzikos laidos. Mano televizijos plane to kanalo nebuvo, o kitą, kurį pats kartais žiūrėdavau, tiekėjas neseniai išėmė. Kolega kaip tik kraustėsi iš namo į butą ir pasiūlė savo seną palydovinę anteną. Už ją nieko nenorėjo, tik prašė pasiimti iki savaitgalio, kol dar neišvežė daiktų iš garažo.
Meistras atvažiavo šeštadienį. Iš pradžių abu stovėjome balkone ir ieškojome vietos, kur antenai netrukdytų viršutinio aukšto balkonas. Galiausiai jis parodė į sieną prie turėklo. Laikiklį prisuko prie išorinės sienos, laidą nuvedė palei lango kraštą. Dar paklausiau, ar iš apačios labai matysis. Jis pasižiūrėjo žemyn ir pasakė, kad nuo šaligatvio bus matyti. Tąkart man rūpėjo tik tai, kaip antena atrodys. Paskambinti bendrijai net nepagalvojau.
Laišką radau tarp sąskaitos ir reklaminio lankstinuko
Praėjo maždaug mėnuo. Vieną vakarą grįždamas iš darbo ištuštinau pašto dėžutę. Tarp sąskaitos už elektrą ir parduotuvės lankstinuko buvo baltas vokas su mano buto numeriu. Atsiplėšiau jį dar laiptinėje. Bendrija informavo, kad ant namo fasado pritvirtinta palydovinė antena. Toliau buvo parašyta, kad fasadas bendras, antenos įrengimas nesuderintas ir ją reikia nuimti per keturiolika dienų.
Grįžęs į butą dar kartą perskaičiau laišką. Tada išėjau į balkoną. Iš tos vietos, kur paprastai stovėdavau su kavos puodeliu, mačiau tik lėkštės kraštą. Nusileidau į kiemą ir pažiūrėjau nuo šaligatvio. Iš ten antena matėsi visa. Ant šviesios sienos gerai išsiskyrė ir juodas laidas, kurį meistras pritvirtino prie laikiklio.
Kitą dieną paskambinau bendrijos pirmininkei. Buvau pasiruošęs ilgai aiškinti, kad balkonas mano ir antena niekam neužstoja lango. Spėjau pasakyti tik pirmą dalį.
– Jūs laiške rašot apie fasadą, bet antena juk prie mano balkono, – pasakiau.
– O laikiklis į ką įsuktas?
– Į sieną prie turėklo.
– Tai sieną ir turim omeny, – atsakė ji. – Atsiųskit nuotrauką iš arčiau. Iš kiemo matosi antena, bet nesimato, kaip pritvirtinta.
Tą vakarą nufotografavau laikiklį. Telefono ekrane, priartinęs nuotrauką, suskaičiavau keturias skyles. Kol meistras gręžė, man jos atrodė visai smulkus reikalas. Dabar jau galvojau, kas liks, kai laikiklį nuimsim.
„O kodėl kaimyno antena iki šiol kabo?“
Kitame namo gale nuo seno kabėjo dar viena antena. Ją matydavau eidamas iš parduotuvės, tad pirmininkės paklausiau ir apie ją. Sakė, kad dėl tos antenos dokumentų reikėtų paieškoti senuose bendrijos popieriuose. Mane jos atsakymas suerzino. Pasakiau, kad mano antenai nuimti dvi savaites jie rado, o dėl anos net nežino, nuo kada ji ten kabo.
Pirmininkė nesiginčijo. Pasiūlė pateikti prašymą, jeigu norėčiau anteną palikti, ir pridėti nuotrauką bei tvirtinimo vietą. Paklausiau, ar tada laiške nurodytas terminas sustos. Ji paprašė ir šį klausimą parašyti el. paštu, kad galėtų atsakyti raštu. Tą patį vakarą laišką išsiunčiau. Taip pat paklausiau, ar tiktų anteną pastatyti balkono viduje ant stovo. Tą variantą dar norėjau aptarti su meistru.
Paskambinęs jam sužinojau, kad vietą prie išorinės sienos jis ir parinko todėl, kad giliau balkone signalą užstotų viršutinio balkono plokštė. Galima būtų mėginti, sakė, bet už atvažiavimą vis tiek reikėtų mokėti. O nuimti anteną jis galėtų trečiadienį. Po to išvažiuoja dirbti į kitą miestą ir grįš tik kitą savaitę.
Trečiadienį iki termino pabaigos dar buvo penkios dienos. Pasakiau, kad atvažiuotų.
Anteną nuėmiau. Televiziją galiausiai susitvarkiau telefonu
Meistras užtruko trumpiau nei pirmą kartą. Nuėmė anteną, išsuko laikiklį ir sutvarkė tvirtinimo vietas. Nufotografavau sieną ir nuotrauką nusiunčiau bendrijai. Kitą rytą gavau vienos eilutės atsakymą: „Ačiū, užfiksavome, kad antena nuimta.“ Pačią anteną nunešiau į rūsį. Mama paskambino kaip tik tą vakarą. Kai papasakojau, kiek visko nutiko dėl jos laidos, ji nusijuokė.
– Tai kad aš ją dabar per telefoną pasižiūriu, – pasakė. – Anūkė parodė, kur rasti.
Savo kanalo paskui paklausiau televizijos tiekėjo. Pasirodo, jis buvo kitame plane. Visą tą laiką programėlėje žiūrėjau tik į brangiausią paketą ir nepastebėjau, kad galima atskirai užsisakyti mažesnį. Užsisakiau. Antena rūsyje dar stovėjo iki pavasario. Kai kolega parašė, ar gali ją atsiimti, nes jo broliui prireikė sodyboje, atidaviau kartu su laikikliu. Varžtus radau tame pačiame voke, kuriame buvau pasilikęs bendrijos laišką.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


