Pasistačiau namą, o po metų savivaldybė liepė panaikinti įvažiavimą. Paklausiau, kaip tada patekti į savo kiemą
Kai gavau laišką iš savivaldybės, kaip tik sėdėjau virtuvėje ir pro langą mačiau vartus. Už jų – tos pačios trinkelės, kuriomis kasdien išvažiuoju į darbą. Dar pagalvojau, kad savaitgalį reikės išravėti palei kraštą išlindusias žoles. Atsidariau laišką ir perskaičiau, kad įvažiavimas iš gatvės į mano sklypą įrengtas jo nesuderinus, todėl turi būti panaikintas.
Pirmą kartą perskaitęs pagalvojau, kad supainiojo adresą. Pažiūrėjau prisegtą nuotrauką. Mano vartai, mano trinkelės, prie tvoros dar stovi mano šiukšlių konteineris. Perskaičiau laišką antrą kartą ir paskambinau žmonai.
– Žinai, ką mums parašė? Turim panaikinti įvažiavimą.
– O tai kurį?
– Tą vienintelį.
Per tą pačią vietą į sklypą važinėjome nuo statybų pradžios
Kai nusipirkome sklypą, ties dabartiniais vartais buvo išvažinėta provėža. Per ją pirmą kartą įvažiavau apžiūrėti sklypo, pro ten vėliau važiavo ekskavatorius, atvežė blokelius, pylė betoną. Vartų vietą pasirinkome būtent ten, nes jau buvome įpratę iš tos pusės sukti į kiemą. Namas tuo metu stovėjo, viduje dar dirbo meistrai, o po lietaus automobilį kartais palikdavome gatvėje, nes kieme buvo purvo iki batų aulų.
Kai atėjo laikas dėti trinkeles, su meistru vietoje aptarėme, kaip padaryti nuolydį, kad vanduo netekėtų į garažą. Ties vartais jis paklausė, ar trinkeles vesti iki pat asfalto. Pasakiau, kad taip. Ta siaura juosta tarp vartų ir gatvės man atrodė tiesiog įvažiavimo dalis. Namo projektą buvau vartęs daugybę kartų, žinojau, net kur pažymėtas lietaus vandens vamzdis. O ar ta kelių metrų atkarpa iki gatvės suderinta, tada nė nepagalvojau.
Taip ir gyvenome gerus metus. Ryte vienas išvažiuodavome anksčiau, kitas vėliau. Vakare kartais reikėdavo persistatyti automobilius, kad tas, kuris ryte iškeliauja pirmas, galėtų išvažiuoti. Apie įvažiavimą galvodavau tik žiemą, kai nuvalius gatvę ties vartais likdavo sniego volas.
„Gerai, tarkim, trinkeles išimu. Kur tada sukti?“
Paskambinau laiške nurodytu numeriu. Atsiliepusi darbuotoja paprašė adreso, surado pranešimą ir paaiškino, kad klausimas kilo dėl įvažiavimo dalies tarp mano sklypo ribos ir gatvės. Paklausiau, ar užteks išimti tą trinkelių juostą.
– Pranešime kalbama apie įvažiavimo panaikinimą, – atsakė ji.
– Gerai, tarkim, trinkeles išimu. Kur tada sukti, kad patekčiau į kiemą?
– Dėl galimo įvažiavimo šioje vietoje reikėtų pateikti prašymą. Tada specialistai įvertintų situaciją.
Dar paklausiau, ar savivaldybė mato kitą vietą, per kurią galėčiau įvažiuoti. Darbuotoja pasakė, kad telefonu to atsakyti negali. Iš gatvės pusės mūsų sklypas turi vienus vartus. Iš vieno šono yra kaimyno tvora, iš kito – kitas sklypas, už namo taip pat kaimynai. Pėsčiomis pro vartelius įeičiau. Automobilio iki garažo nenustumsi per svetimą kiemą.
Padėjęs ragelį nuėjau iki vartų. Atsistojau ten, kur prasideda asfaltas, ir pažiūrėjau į garažą. Jis tiesiai priešais. Net jei rastume kitą vietą vartams toje pačioje gatvės pusėje, reikėtų žiūrėti, kaip iš ten apsisukti kieme. Arčiau vieno tvoros krašto jau buvome pasodinę gyvatvorę, kitoje pusėje iki pat namo ėjo takas. Visą kiemą įsirengėme žinodami, pro kur važiuosime.
Projekte pamačiau detalę, į kurią anksčiau neatkreipiau dėmesio
Vakare išsitraukiau namo projektą ir paskambinau jį rengusiam architektui. Persiunčiau pranešimą, o jis paprašė atsiųsti dabartinio įvažiavimo nuotraukų. Kitą dieną perskambino ir ekrane abu pasižiūrėjome sklypo planą. Aikštelė automobiliams parodyta, vartų vieta irgi matyti. Ties ta vieta, kur baigiasi mano sklypas ir prasideda gatvės pusė, architektas sustojo.
– Matai šitą liniją? – paklausė. – Iki čia parodyta, kaip sutvarkytas tavo kiemas. Dėl sujungimo su gatve dabar ir reikia aiškintis.
Tą liniją buvau matęs ir anksčiau. Kai užsakinėjome tvorą, pagal ją skaičiavome, kiek metrų reikės. Kai rinkomės vartus, matavome, ar pro juos pravažiuos didesnis automobilis. O klojant trinkeles ta riba, kuri brėžinyje tokia aiški, kieme atrodė kaip vienas ir tas pats žvyro plotas.
Meistrui irgi paskambinau. Jis prisiminė mūsų pokalbį apie nuolydį ir pasakė, kad klojo iki ten, iki kur buvome sutarę. Teisybės dėlei, taip ir buvo. Pats stovėjau šalia ir rodžiau, kur baigti.
Paprašiau savivaldybės atsakyti raštu
Raštu paprašiau įvertinti, ar įvažiavimą galima suderinti ten, kur jis dabar yra. Pridėjau sklypo planą, nuotraukas iš abiejų gatvės pusių ir pažymėjau, kad tai vienintelis įvažiavimas į kiemą. Dar paprašiau paaiškinti, kur būtų galima jį įrengti, jeigu dabartinė vieta netinka, ir ar kol nagrinėjamas prašymas turiu vykdyti nurodymą jį panaikinti.
Kol kas gavau tik patvirtinimą, kad prašymas užregistruotas. Žmona vakar paklausė, ar skambinau trinkelių meistrui susitarti dėl darbų. Pasakiau, kad dar ne. Man visai nesunku suprasti, jog tą vietą reikėjo suderinti. Jeigu reikės perkloti trinkeles ar perkelti vartus, norėčiau bent žinoti, kur.
Šįryt, kaip visada, paspaudžiau vartų pultelį ir išvažiavau į darbą. Grįžęs dar kartą patikrinau paštą. Iš savivaldybės vis dar laukiu atsakymo į tą patį klausimą, kurį uždaviau pirmą dieną – jeigu šitą įvažiavimą panaikinsiu, pro kur įvažiuosiu namo?
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


