„Bijojau dėti duoną į „Lidl“ krepšelį“: pamačiusi, kas liko ant rankų, apsipirkimą prisimenu iki šiol

Į „Lidl“ parduotuvę tą vakarą užėjau po darbo. Norėjau nupirkti duonos, pieno, daržovių ir vištienos vakarienei. Sąrašas buvo trumpas, todėl prie įėjimo pasiėmiau prekių krepšelį. Tačiau vos pakėlusi rankeną pajutau, kad ji limpa prie delno. Iš pradžių pamaniau, jog ant jos pateko vandens, bet pažvelgusi pamačiau pilkas, susikaupusias apnašas.

Padėjau krepšelį atgal ir paėmiau kitą. Šis atrodė kiek geriau, tačiau jo dugne gulėjo sudžiūvęs lapelis, keli trupiniai ir kažkas panašaus į prilipusį kainos lipduką. Trečiame krepšelyje radau tamsią dėmę, kurios nenorėjau liesti. Stovėjau prie jų krūvos ir galvojau, ar tikrai turiu ieškoti švariausio krepšelio tam, kad galėčiau nusipirkti maisto.

Galiausiai išsirinkau tą, kuris atrodė mažiausiai suteptas. Tačiau paėmusi jį už rankenos ant pirštų pastebėjau tamsų ruoželį. Iš rankinės išsitraukiau servetėlę ir nuvaliau delną. Servetėlė liko pilka. Tik tada pagalvojau, kiek žmonių per dieną paima tą pačią rankeną ir kiek kartų toks krepšelis pereina iš rankų į rankas.

Duoną padėjau atgal į lentyną

Parduotuvėje jau buvau ne pirmą kartą. Paprastai apsiperku greitai ir į krepšelio dugną per daug nežiūriu. Jei perku obuolius, įsidedu juos į maišelį, o pienas ar jogurtas būna savo pakuotėse. Tą dieną ketinau nusipirkti ir kepykloje keptą bandelę, bet paėmusi popierinį maišelį nebežinojau, kur jį dėti.

Laikyti rankoje dar kelis produktus buvo nepatogu, tad trumpam padėjau maišelį į krepšelį. Netrukus jį vėl išėmiau. Krepšelio apačioje matėsi senesnių dėmių ir trupinių, o popierinis maišelis lengvai prisilietė prie dugno. Suprantu, kad ne visi produktai turi būti sudėti ant sterilaus paviršiaus, bet man buvo tiesiog nemalonu. Bandelę palikau lentynoje ir nusprendžiau apsieiti be jos.

Vėliau sustojau prie vaisių. Rinkdamasi mandarinus pastebėjau moterį, kuri taip pat apžiūrinėjo krepšelį. Ji pakėlė vieną, pavartė rankeną ir padėjo atgal. Paskui nusijuokė ir pasiėmė kitą. Norėjau paklausti, ar ir jai pasirodė nešvaru, bet ji jau buvo nuėjusi toliau. Pagalvojau, kad gal tą vakarą tiesiog pataikiau po itin gausaus pirkėjų srauto.

Parduotuvės darbuotojai ir taip turi daug darbo

Prie kasos svarstydama padėjau krepšelį į šalį ir trumpai pasakiau darbuotojai, kad keli prie įėjimo esantys krepšeliai labai nešvarūs. Ji atsiprašė ir atsakė perduosianti kolegoms. Tuo metu už manęs jau stovėjo eilė, todėl ilgiau jos nekalbinau. Nenorėjau priekaištauti žmogui, kuris sėdi prie kasos ir vienu metu skenuoja prekes, atsako į klausimus bei bando kuo greičiau aptarnauti pirkėjus.

Man neatrodo, kad parduotuvėje visą dieną įmanoma palaikyti kiekvieną krepšelį nepriekaištingai švarų. Žmonėms iš rankų iškrinta salotos lapas, suplyšta pakuotė, vaikas įdeda ne visai užsuktą gėrimą. Tačiau tarp vieno ką tik nukritusio lapelio ir seniai ant rankenos susikaupusių apnašų yra skirtumas. Pastarųjų per kelias minutes nenuvalo ir kitas pirkėjas – tam reikia parduotuvės darbuotojų dėmesio.

Grįžusi namo rankas nusiploviau pirmiau, nei pradėjau dėlioti produktus. Dar kartą nuvaliau pieno pakelį ir vištienos pakuotę, o medžiaginį pirkinių krepšį įmečiau į skalbinių dėžę. Gal ir sureagavau jautriau nei kiti, bet tas lipnumo jausmas ant pirštų vis dar buvo nemalonus.

Kitą kartą pasiėmiau savo krepšį

Po kelių dienų vėl užėjau į tą pačią parduotuvę. Šįkart rankinėje turėjau sulankstomą daugkartinį pirkinių krepšį ir drėgnų servetėlių. Prie įėjimo pažvelgiau į parduotuvės krepšelius: vieni atrodė švaresni, kituose vis dar mačiau trupinių. Pasiėmiau vieną, kurio rankena nebuvo lipni, o savo krepšį panaudojau jau susimokėjusi už prekes.

Nuo tos dienos prieš dėdama produktus į parduotuvės krepšelį trumpai į jį pasižiūriu. Jei matau dėmių ar šiukšlių, renkuosi kitą. O jei visi atrodo nešvarūs, paprašau darbuotojo pagalbos. Keli žodžiai užtrunka nedaug, ir parduotuvė bent jau sužino, kad prie įėjimo susikaupė dėmesio reikalaujanti problema.

Man patinka, kad į „Lidl“ galiu užsukti pakeliui namo ir greitai nusipirkti to, ko reikia vakarienei. Todėl norėtųsi, kad švara būtų pasirūpinta ne tik lentynose ar prie kasų, bet ir ten, kur prasideda apsipirkimas – prie krepšelių, į kuriuos dedame savo maistą.

Šią istoriją redakcijai atsiuntė kaipkada.lt skaitytojas. Siekiant apsaugoti privatumą, vardai ir kai kurios detalės gali būti pakeisti. Atsiųskite savo istoriją el. paštu redakcija@kaipkada.lt