Garaže laikiau žiemines padangas, todėl maniau, kad šiemet sutaupysiu. Po pirmojo plikledžio supratau, kad padariau didžiulę klaidą
Šiemet buvau nusprendęs, kad naujų žieminių padangų nepirksiu. Garaže nuo praėjusio sezono gulėjo visas komplektas, tvarkingai sudėtas vienas ant kito. Pavasarį, kai keičiau į vasarines, atrodė, kad žieminės dar visai neblogos. Per vasarą apie jas net negalvojau. Kam leisti kelis šimtus eurų, jeigu turiu padangas, kuriomis, mano supratimu, dar galima važinėti?
Prieš porą savaičių nuėjau į garažą jų apžiūrėti. Išsitraukiau vieną padangą, patikrinau protektoriaus gylį – apie 4 milimetrus. Žinojau, kad Lietuvoje žieminėms padangoms nustatytas minimalus 3 milimetrų protektoriaus gylis, todėl pagalvojau, kad dar vieną sezoną tikrai atlaikys. Kitas tris padangas tik apžiūrėjau iš šono. Atrodė panašiai, todėl net nesivarginau kiekvienos atskirai matuoti. Kaip dabar suprantu, būtent čia ir padariau didžiausią klaidą.
Pažįstamas padangas permontavo už 30 eurų
Turiu pažįstamą, kuris po darbo savo garaže keičia padangas. Paskambinau, paklausiau, ar galėtų permontuoti. Sako, atvažiuok vakare, sutvarkysiu. Už visų keturių padangų permontavimą ir balansavimą sumokėjau 30 eurų. Pagalvojau, kad visai neblogai išsisukau. Kiti už tokį darbą prašo gerokai daugiau, o čia ir žmogų pažįstu, ir eilėje laukti nereikia.
Kol jis montavo, dar paklausiau, ar padangos normalios. Pažįstamas atsakė, kad jau pavargusios, protektoriaus nedaug, bet kažkiek važiuoti dar galima. Matyt, nei jis rimtai tikrino kiekvieną padangą, nei aš labai domėjausi. Man svarbiausia buvo, kad nereikėjo pirkti naujų. Nors dabar pagalvoju, kad jau tada reikėjo paprašyti viską normaliai išmatuoti.
Pirmą savaitę važinėjau be jokių problemų. Oras buvo šlapias, temperatūra laikėsi virš nulio, automobilis važiavo įprastai. Nei slydo, nei stabdant kažkas keisto jautėsi. Net buvau patenkintas savimi, kad šiemet pavyko sutaupyti. Galvojau, nusipirksiu naujas kitą rudenį, o šį sezoną kaip nors pravažinėsiu su senomis.
Ryte išvažiavau į darbą ir iškart pajutau, kad kažkas negerai
Šį rytą atsikėliau kaip visada. Pažiūrėjau pro langą – automobiliai apsitraukę šerkšnu, ant asfalto vietomis matyti blizgesys. Termometras rodė kelis laipsnius šalčio. Pagalvojau, kad pagaliau prasidėjo tikra žiema. Išėjau kiek anksčiau, nusivaliau stiklus, užvedžiau automobilį ir išvažiavau.
Vos pajudėjęs iš kiemo pajutau, kad ratai kažkaip keistai prasisuka. Prie išvažiavimo yra nedidelė įkalnė. Paspaudžiau akseleratorių, o automobilis beveik nejuda. Ratai sukasi, prietaisų skydelyje mirksi praslydimo kontrolės lemputė. Atleidau pedalą, pabandžiau dar kartą labai švelniai. Šiaip ne taip užvažiavau.
Tada dar galvojau, kad tiesiog labai slidu. Juk pirmasis plikledis, keliai ne visur pabarstyti. Bet išvažiavęs į pagrindinę gatvę supratau, kad situacija gerokai rimtesnė. Automobilis nesijautė stabilus net važiuojant nedideliu greičiu. Prie pirmos sankryžos pradėjau stabdyti gerokai anksčiau, o stabdžių pedalas ėmė pulsuoti – suveikė ABS. Iki priekyje stovinčio automobilio dar buvo atstumo, bet išgąsdino pats jausmas, kad mašina nenori sustoti.
Toliau važiavau gal 25–30 kilometrų per valandą greičiu ten, kur sąlygos buvo prasčiausios. Kiti automobiliai mane lenkė, o aš net nesiruošiau greitėti. Vienoje vietoje prieš pėsčiųjų perėją pamačiau žmogų, laukiantį galimybės pereiti gatvę. Nors buvau dar gana toli, iš karto pradėjau stabdyti. Ir vėl pajutau, kaip ratai praranda sukibimą. Tą akimirką tikrai pasidarė nejauku. Pagalvojau, kas būtų, jeigu žmogus jau eitų per perėją.
Į darbą atvažiavau gerokai vėliau nei įprastai. Pastatęs automobilį dar kelias minutes sėdėjau viduje. Rankos net prakaitavo. Džiaugiausi, kad nieko neužkliudžiau, neatsitrenkiau į kitą automobilį ir apskritai sėkmingai pasiekiau darbą. Bet buvo aišku, kad su padangomis kažkas negerai.

Darbe apžiūrėjau visas keturias padangas – negalėjau patikėti
Per pietų pertrauką nuėjau į automobilių stovėjimo aikštelę. Iš pradžių apžiūrėjau priekinę padangą, kurią buvau matavęs garaže. Protektorius tikrai dar buvo maždaug 4 milimetrų gylio. Tada pasižiūrėjau į kitą priekinį ratą ir iškart pastebėjau, kad jis gerokai labiau nudilęs.
Paprašiau kolegos, kuris turi protektoriaus gylio matuoklį, paskolinti jį kelioms minutėms. Pradėjome tikrinti visas padangas. Ir ką jūs galvojate? Likusios trys padangos net nesiekė 3 milimetrų ribos. Vienoje vietoje matuoklis rodė apie 2,5 milimetro, kitur buvo dar mažiau. Negana to, protektorius buvo nudilęs netolygiai, kai kur kraštai atrodė lyg padraskyti, su smulkiais įtrūkimais.
Kolega tik galvą pakraipė.
– Tu su šitomis šiandien atvažiavai?
– Atvažiavau. Bet vos ne vos.
– Tai žiūrėk, kad namo dar normaliai grįžtum. Čia jau ne žieminės padangos, o beveik vasarinės pagal tai, kiek protektoriaus likę.
Stovėjau ir žiūrėjau į tas padangas. Negalėjau suprasti, kaip galėjau būti toks neatidus. Juk garaže jos visos buvo prieš akis. Reikėjo skirti penkias minutes ir patikrinti kiekvieną, o ne nuspręsti apie visą komplektą pagal vieną geriausiai atrodančią padangą.
Dar blogiau, kad net ir tie 4 milimetrai ant vienos padangos nereiškia, jog ji gerai laikys ant ledo. Minimalus leistinas protektoriaus gylis nėra garantija, kad padanga bus saugi bet kokiomis žiemos sąlygomis. Svarbu ir gumos amžius, jos būklė bei pats padangos modelis.
Norėjau sutaupyti, o dabar teks išleisti apie 700 eurų
Grįžęs į kabinetą pradėjau žiūrėti naujų žieminių padangų kainas. Mano automobiliui reikia gana didelių padangų, todėl pigiausių variantų rinktis nenoriu. Ypač po šio ryto. Pažiūrėjau kelių gamintojų pasiūlymus ir supratau, kad už normalų keturių padangų komplektą teks sumokėti maždaug 600–650 eurų. Pridėjus montavimą, balansavimą ir kitus smulkius darbus, bendra suma priartėja prie 700 eurų.
Ir čia dar neskaičiuoju tų 30 eurų, kuriuos jau sumokėjau pažįstamam už senų padangų permontavimą. Iš esmės tuos pinigus tiesiog išmečiau. Būčiau iš karto normaliai patikrinęs padangas, nebūčiau net vežęs jų montuoti.
Labiausiai apmaudu ne dėl pačių 700 eurų. Suprantu, kad padangos yra eksploatacinė automobilio dalis ir anksčiau ar vėliau jas vis tiek reikia keisti. Bet šiuo atveju pats save apgavau. Norėjau sutaupyti kelis šimtus eurų ir įtikinau save, kad senos padangos dar geros. Net nepastebėjau, kad trys iš keturių jau nebeatitinka minimalaus žiemai keliamo protektoriaus reikalavimo.
Dabar dar reikės galvoti, kaip saugiai nuvykti iki padangų serviso. Po šiandienos kelionės tikrai nebenoriu rizikuoti ir važinėti slidžiais keliais, kol jos nebus pakeistos.
Vienos padangos patikrinimas vos nesibaigė nelaime
Vakare dar kartą pagalvojau apie rytinę kelionę. Ypač apie tą sankryžą ir pėsčiųjų perėją. Juk būtų pakakę vieno staigesnio stabdymo arba žmogaus, netikėtai išėjusio į gatvę. Tada kalbėčiau ne apie 700 eurų už naujas padangas, o apie kur kas rimtesnius dalykus.
Dabar suprantu, kad padariau dvi klaidas. Pirmoji – nepatikrinau visų keturių padangų. Antroji – galvojau, kad jeigu protektorius dar siekia leistiną minimumą, vadinasi, padanga žiemą bus tinkama. Pasirodo, viskas ne taip paprasta. Ypač kai ryte kelias padengtas plonu ledo sluoksniu, kurio iš automobilio net gerai nematyti.
Kai kitą kartą kas nors pasakys, kad garaže turi dar visai geras žiemines padangas, tikrai patarsiu nepasikliauti vien jų išvaizda. Reikia patikrinti visas keturias, pamatuoti protektorių keliose vietose, pasižiūrėti pagaminimo datą ir įvertinti, ar guma nesutrūkinėjusi. O jeigu kyla abejonių, geriau parodyti padangas specialistui dar prieš montuojant.
Man šis taupymas baigėsi papildomomis išlaidomis ir labai nemalonia kelione į darbą. Naujos padangos kainuos apie 700 eurų, nors dar prieš savaitę buvau įsitikinęs, kad šiemet tam nereikės išleisti nė cento. Bet gerai, kad viskas baigėsi tik išgąsčiu ir tuštesne pinigine. Jeigu būčiau padaręs avariją ar, neduok Dieve, partrenkęs žmogų, dėl tų sutaupytų kelių šimtų eurų sau tikrai nebūčiau atleidęs.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


