Lentynoje – 750 g, rankoje – 450 g: tik namuose supratau, kiek iš tikrųjų sumokėjau už kilogramą

Į parduotuvę užėjau visai ne dėl akcijų medžioklės. Reikėjo kelių paprastų produktų vakarienei, todėl krepšelyje jau gulėjo duona, pienas, daržovės ir mėsa. Eidamas pro vieną iš šaldytuvų pamačiau ryškią akcijos etiketę – produktas, kurį kartais perku, buvo gerokai atpigintas. Ant lentynos didelėmis raidėmis buvo nurodyta akcijos kaina, o šalia – 750 gramų pakuotė. Dar akį užkabino kilogramo kaina. Pagal ją pasiūlymas atrodė tikrai geras, todėl ilgai nesvarsčiau.

Pakuotę paėmiau, įsidėjau į krepšelį ir nuėjau toliau. Namuose tokių dalykų paprastai nebetikrinu – jei lentynoje aiškiai parašyta kaina ir svoris, kažkaip automatiškai pasitiki, kad informacija sutampa su tuo, ką laikai rankoje.

Tik šį kartą nesutapo.

Vakare, kai jau ruošiau maistą, žvilgsnis užkliuvo už mažo užrašo ant pačios pakuotės.

450 g.

Iš pradžių pagalvojau, kad ne taip perskaičiau. Apverčiau pakuotę, pažiūrėjau dar kartą.

Ne 750.

Ne 700.

Net ne 500.

450 gramų.

Tada prisiminiau lentynos etiketę ir mane tiesiog suėmė pyktis.

Skirtumas pasirodė daug didesnis, nei atrodė parduotuvėje

Akcijos kaina buvo 3,99 euro. Jeigu pakuotėje iš tiesų būtų buvę 750 gramų produkto, vienas kilogramas kainuotų:

3,99 € ÷ 0,75 kg = 5,32 €/kg.

Būtent tokio dydžio kaina man ir atrodė patraukli. Už kiek daugiau nei penkis eurus už kilogramą – visai neblogas pasiūlymas, ypač kai įprastai panašus produktas kainuoja gerokai daugiau.

Tačiau mano rankose buvo ne 750, o 450 gramų.

Perskaičiavau dar kartą:

3,99 € ÷ 0,45 kg = 8,87 €/kg.

Staiga „gera akcija“ tapo beveik devynių eurų už kilogramą produktu.

Skirtumas – daugiau nei 3,50 euro už kilogramą.

Ir čia jau ne keli centai, kurių neverta skaičiuoti.

Jeigu būčiau lentynoje iš karto pamatęs 8,87 €/kg, labai tikėtina, kad tos pakuotės apskritai nebūčiau ėmęs. Šalia buvo kitų produktų, kurių pakuotės kainavo panašiai, tačiau kilogramo kaina buvo mažesnė.

Būtent todėl kilogramo kainos žmonėms ir reikalingos – jos leidžia palyginti skirtingo dydžio pakuotes.

Tik mano atveju visas palyginimas buvo bevertis, nes svoris lentynoje ir svoris ant prekės nesutapo.

Kitą dieną grįžau į parduotuvę

Specialiai pasiėmiau pakuotę ir čekį. Norėjau pirmiausia pats įsitikinti, kad kažko nesupainiojau.

Priėjau prie tos pačios lentynos.

Etiketė vis dar buvo ten.

Pažiūrėjau į produkto pavadinimą, kainą, brūkšninio kodo numerį ir svorį. Viskas atrodė taip, lyg ta etiketė priklausytų būtent produktui, kurį pirkau. Tik ant lentynos buvo nurodyta didesnė pakuotė, o realiai sudėtos mažesnės.

Tada paėmiau dar vieną pakuotę.

450 g.

Dar vieną.

Irgi 450 g.

Tuo momentu supratau, kad čia ne vienas netyčia į lentyną patekęs netinkamas pakelis.

Nuėjau prie informacijos.

Darbuotojai parodžiau pakuotę ir lentynos etiketę. Pasakiau paprastai: „Jeigu čia parašyta 750 gramų, o prekėje yra 450, tai kilogramo kaina gaunasi visai kita.“

Darbuotoja nuėjo kartu patikrinti. Po kelių minučių grįžo ir pasakė, kad lentynoje, panašu, likusi sena arba neteisinga etiketė.

Nesiginčijau, ar tai buvo techninė klaida, ar tiesiog niekas laiku nepakeitė žymėjimo. Man tuo metu jau buvo svarbiau visai kas kita: aš prekę pasirinkau būtent pagal lentynoje pateiktą informaciją.

Jeigu būčiau matęs tikrąjį svorį ir tikrą kilogramo kainą, sprendimas galėjo būti visai kitoks.

Mažesnės pakuotės šiandien labai lengvai apgauna akis

Po šito įvykio pradėjau daug dažniau žiūrėti ne į priekinę pakuotės dalį, o į mažą skaičių apačioje.

Anksčiau 500, 600 ar 750 gramų pakuotės atrodė gana lengvai atskiriamos. Dabar gamintojai moka padaryti taip, kad mažesnė pakuotė lentynoje vizualiai atrodytų beveik tokia pati kaip ankstesnė didesnė.

Dėžutė gali būti tokio pat aukščio, tik plonesnė.

Maišelis – tokio pat dydžio, tik viduje mažiau produkto.

Indelis – toks pats platus, tačiau jo dugnas storesnis arba forma kitokia.

Žmogus parduotuvėje juk nestovi su svarstyklėmis. Jis mato pažįstamą pakuotę ir automatiškai mano, kad joje yra tiek pat, kiek buvo anksčiau.

Todėl kilogramo arba litro kaina yra bene svarbiausias skaičius lentynoje.

Bent jau turėtų būti.

Jeigu ji apskaičiuota pagal kitą pakuotės dydį, visas palyginimas praranda prasmę.

Nuo tada parduotuvėje darau vieną labai paprastą dalyką

Jeigu akcija atrodo neįprastai gera, paimu pakuotę į rankas ir ieškau svorio.

Ne didelio užrašo „-30 %“.

Ne raudonos kainos.

Ne seno perbraukto skaičiaus.

Svorio.

Tada telefoną išsitraukti užtrunka dešimt sekundžių.

Jeigu 450 gramų pakuotė kainuoja 3,99 euro:

3,99 ÷ 450 × 1000 = 8,87 €/kg.

Jeigu 750 gramų pakuotė kainuoja tuos pačius 3,99 euro:

3,99 ÷ 750 × 1000 = 5,32 €/kg.

Tas pats kainos lipdukas.

Tas pats produktas.

Bet pirkėjui – visiškai kita vertė.

Ir būtent šitas skaičiavimas dabar man pasako daugiau nei didžiausia akcijos etiketė.

Supykau ne dėl 3,99 euro

Galima sakyti – na ir kas, nusipirkai vieną mažesnę pakuotę, pasaulis nesugriuvo.

Taip, dėl vienos pakuotės tikrai nenubiednėjau.

Bet mane erzino ne tie keli eurai.

Erzino tai, kad būčiau priėmęs kitokį sprendimą, jei būčiau gavęs teisingą informaciją iš karto.

Parduotuvėje žmogus per keliolika minučių priima dešimtis mažų sprendimų. Šitas pigiau, tas brangiau. Šito daugiau. Anam akcija. Trečias geriau apsimoka pagal kilogramo kainą.

Mes negalime kiekvieną kartą stovėti prie lentynos ir tikrinti visos sistemos skaičiavimų.

Todėl kai ant lentynos matau „750 g“, tikiuosi, kad paėmęs tą prekę į rankas rasiu 750 gramų.

Ne 450.

Nuo tos dienos akcijos etiketėmis pasitikiu šiek tiek mažiau.

Jeigu pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesa, pirmiausia apsuku pakuotę ir pažiūriu į vieną mažą skaičių.

Nes kartais 300 dingusių gramų kainuoja gerokai daugiau, nei atrodo žiūrint į ryškiai raudoną akcijos kainą.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!