Naują sofą pristatė po dviejų mėnesių. Nuėmę plėvelę radome įplėštą audinį, tačiau pardavėjas apkaltino mus
Sofą rinkomės ilgai. Mūsų svetainė nėra didelė, todėl reikėjo tokios, kuri neužimtų pusės kambario, bet prireikus išsiskleistų miegui. Parduotuvėse arba netiko matmenys, arba nepatiko audinys, arba kaina viršijo tai, ką buvome numatę.
Galiausiai viename baldų salone radome tinkamą modelį. Sofa kainavo 1480 eurų, tačiau galėjome pasirinkti audinį, spalvą ir kojeles. Pardavėja perspėjo, kad tai bus individualus užsakymas, todėl gamyba ir pristatymas užtruks nuo šešių iki aštuonių savaičių.
Sumokėjome 400 eurų avansą ir pradėjome laukti. Senąją sofą pardavėme likus savaitei iki žadėto pristatymo, todėl kelias dienas svetainėje sėdėjome ant dviejų fotelių. Kai įmonė pranešė, kad baldas jau pagamintas, tą pačią dieną pervedėme likusią sumą.
Pristatę vyrai labai skubėjo
Sofą atvežė penktadienio vakarą, šiek tiek po šeštos valandos. Pristatymo darbuotojai paskambino likus maždaug 20 minučių ir perspėjo, kad turime paruošti praėjimą.
Baldas buvo apvyniotas keliais skaidrios plėvelės sluoksniais. Porankiai ir kampai papildomai apsaugoti kartonu. Vyrai sofą įnešė, pastatė svetainėje ir padavė pasirašyti pristatymo dokumentą.
– Gal galime iš karto išpakuoti ir apžiūrėti? – paklausiau.
Vienas darbuotojas atsakė, kad jie baldų neišpakuoja, nes dar turi kelis pristatymus. Pasak jo, jeigu kas nors būtų sulaužyta, turėtume kreiptis tiesiai į pardavėją.
– Pakuotė sveika, vadinasi, viskas turėtų būti gerai, – pridūrė jis.
Vyrai akivaizdžiai skubėjo. Nenorėjome jų laikyti, todėl apžiūrėjome tik išorę. Plėvelė neatrodė suplėšyta, kampai nebuvo sulankstyti, tad pasirašėme. Po kelių minučių pristatymo darbuotojai išvažiavo.
Tai buvo didžiausia mūsų klaida.
Įplėšimą pastebėjome tik nuėmę paskutinį plėvelės sluoksnį
Sofą pradėjome pakuoti iš karto. Peilio nenaudojome – vyras plastikinę plėvelę atsargiai prakirpo žirklėmis ties sofos apačia, kur nebuvo audinio. Toliau ją tiesiog plėšėme rankomis ir vyniojome nuo baldo.
Iš pradžių viskas atrodė puikiai. Spalva buvo tokia, kokią pasirinkome, siūlės lygios, porankiai neapgadinti. Tačiau nuėmusi paskutinį plėvelės sluoksnį nuo galinės dalies pamačiau maždaug septynių centimetrų ilgio įplėšimą.
Jis buvo ne sofos apačioje, kur kirpome plėvelę, o aukštai ant atlošo, beveik prie kampo. Audinys buvo ne tik prapjautas – viena jo pusė atrodė ištempta, o aplink įplėšimą matėsi keli ištraukti siūlai.
Iš pradžių netikėjau tuo, ką matau. Sofos laukėme du mėnesius, sumokėjome beveik pusantro tūkstančio eurų, o dabar naujas baldas stovėjo svetainėje jau sugadintas.
Iš karto nufotografavau pažeidimą iš arti ir visą sofą. Taip pat nufotografavau ant grindų gulėjusią pakuotę bei vietą, kurioje ją buvome praskyrę žirklėmis.
Kadangi parduotuvė dar turėjo dirbti, paskambinau nurodytu numeriu.

„Išpakavote – vadinasi, grąžinti nebegalite“
Telefonu atsiliepusi darbuotoja išklausė ir paprašė atsiųsti nuotraukas elektroniniu paštu. Jas išsiunčiau dar tą patį vakarą. Tikėjausi, kad įmonė pasiūlys pakeisti atlošo audinį arba pristatys kitą sofą.
Kitą rytą sulaukiau skambučio. Kalbėjo kita darbuotoja, prisistačiusi vadybininke.
– Matome pažeidimą, tačiau pristatymo metu jūs pasirašėte, kad prekę gavote tvarkingą, – pasakė ji.
Paaiškinau, kad pasirašėme tik priėmę supakuotą sofą. Per kelis plėvelės sluoksnius įplėšimo nematėme, o pristatymo darbuotojai nesutiko laukti, kol baldą išpakuosime.
– Sofa jau išpakuota, todėl jos grąžinti negalima. Be to, toks įpjovimas paprastai atsiranda pakuotę atidarant peiliuku, – pareiškė vadybininkė.
Net sutrikau.
– Mes peiliuko net nenaudojome. Plėvelę prakirpome žirklėmis apačioje, o pažeidimas yra ant atlošo, beveik metro aukštyje.
– Tačiau pristatymo metu pakuotė buvo sveika. Jeigu audinys būtų buvęs įplėštas anksčiau, greičiausiai būtų pažeista ir plėvelė, – atsakė ji.
Pokalbis baigėsi tuo, kad įmonė „dar kartą įvertins situaciją“. Po valandos gavome elektroninį laišką. Jame buvo parašyta, kad pažeidimas yra mechaninis, galimai atsiradęs netinkamai išpakuojant prekę, todėl nemokamas taisymas ar baldo pakeitimas mums nepriklauso.
Labiausiai supykdė ne įplėšimas, o iš karto mestas kaltinimas
Suprantu, kad žmonės išpakuodami baldus kartais tikrai juos įpjauna. Tačiau mūsų atveju įplėšimas buvo visai kitoje vietoje nei ta, kurioje prakirpome plėvelę. Be to, ant audinio matėsi ne švarus peilio pjūvis, o ištraukti ir išsitampę siūlai.
Paskambinau pristatymo darbuotojui numeriu, iš kurio jis mums skambino prieš atvykdamas. Paklausiau, ar galėtų patvirtinti, kad sofos mūsų namuose neišpakavo.
– Mes baldų paprastai neišpakuojame. Klientas pasirašo, kad pakuotė sveika, ir tiek, – atsakė jis.
– Bet kaip žmogus gali patikrinti audinį per kelis plėvelės sluoksnius?
– Čia jau su parduotuve aiškinkitės. Mes tik pristatome, – nukirto darbuotojas.
Tuomet supratau, į kokią padėtį patekome. Kurjeriai nelaukia, kol baldas bus išpakuotas, o pardavėjas vėliau teigia, kad pasirašydami patvirtinome, jog sofa nepažeista. Kol baldas suvyniotas, broko nematyti, bet vos nuimi plėvelę – įmonė gali pasakyti, kad sugadinai pats.
Parašėme oficialią pretenziją
Nusprendėme neapsiriboti pokalbiais telefonu. Surinkome visas nuotraukas, užsakymo dokumentus, banko pavedimus ir elektroninius laiškus. Pretenzijoje tiksliai aprašėme, kaip sofa buvo pristatyta ir kaip ją išpakavome.
Taip pat pažymėjome, kad plėvelę prakirpome tik apatinėje baldo dalyje, o audinio pažeidimas yra atlošo viršuje. Paprašėme atsiųsti specialistą, kuris galėtų įvertinti, ar įplėšimas tikrai padarytas aštriu įrankiu.
Po keturių dienų paskambino įmonės atstovė ir pranešė, kad atsiųs baldų meistrą. Ji vis dar pabrėžė, kad tai daroma „geranoriškai“, o ne pripažįstant gamybos ar pristatymo broką.
Meistras atvyko kitą savaitę. Jis apžiūrėjo audinį, pirštais praskyrė pažeistą vietą ir pasakė:
– Čia nepanašu į šviežią pjūvį. Greičiausiai audinys kažkur užsikabino transportuojant arba tempiant plėvelę gamykloje.
Jis parodė, kad dalis siūlų buvo ne perpjauti, o ištraukti. Be to, po audiniu esantis paminkštinimas nebuvo įrėžtas. Jeigu būtume stipriai perbraukę peiliuku, žymė greičiausiai būtų likusi ir gilesniame sluoksnyje.
Tą pačią dieną meistras savo išvadą perdavė įmonei.
Sofos nepakeitė, bet audinį sutvarkė
Po dar kelių dienų sulaukėme pasiūlymo. Įmonė atsisakė priimti visą sofą atgal, tačiau sutiko nemokamai pakeisti pažeistos atlošo dalies apmušalą.
Naujo audinio teko laukti beveik tris savaites. Atvykęs baldininkas nuėmė nugarinę sofos dalį ir ją išsivežė. Po savaitės grąžino jau pertrauktą nauju audiniu. Spalva ir tekstūra sutapo, todėl dabar pažeidimo nebesimato.
Galutinis rezultatas mus tenkino, tačiau visa istorija užtruko daugiau nei mėnesį. Teko skambinti, rašyti, fotografuoti ir įrodinėti, kad visiškai naujos sofos nesugadinome per pirmąsias penkias minutes.
Jeigu būtume patikėję pirmuoju vadybininkės atsakymu, būtume likę su įplėštu baldu ir 1480 eurų sąskaita.
Dabar baldą išpakuočiau tik prie pristatymo darbuotojų
Svarbiausia pamoka labai paprasta: brangesnę prekę reikia išpakuoti ir nuodugniai apžiūrėti dar prie ją pristačiusių žmonių. Neužtenka patikrinti, ar nesuplėšyta išorinė plėvelė ir nesulankstytas kartonas.
Reikia apžiūrėti audinį, siūles, kampus, kojeles, mechanizmą ir visas matomas baldo dalis. Jeigu kurjeriai skuba, tai nėra pirkėjo problema. Geriau sugaišti papildomas dešimt minučių, negu vėliau kelias savaites įrodinėti, kas ir kada sugadino prekę.
Pastebėjus defektą, jį reikia iš karto nufotografuoti ir įrašyti pristatymo dokumente. Jeigu baldo būklės patikrinti neleidžiama, verta pažymėti, kad prekė priimta jos neišpakavus ir nepatikrinus.
Dabar žinau, kad parašas po pristatymo dokumentu nėra tik formalumas. Pardavėjui jis vėliau gali tapti pagrindiniu argumentu, kad baldą gavote tvarkingą. Todėl nuo šiol jokios sofos, spintos ar kito brangesnio daikto nepaliksiu supakuoto, kol pristatymo darbuotojai neišėjo. Geriau tegul kelias minutes palaukia jie, nei po to mėnesį laukčiau aš.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


