Palyginau pigiausią ir brangiausią skalbiklį: po kelių skalbimų skirtumas buvo akivaizdus

Prie skalbiklių lentynos stovėjau ilgiau, nei ketinau. Vienas butelis kainavo keturis eurus, kitas – keturiolika. Ant abiejų buvo pažadų apie švarą, gaivą ir dėmių šalinimą. Paėmiau abu, nes norėjau pagaliau atsakyti sau į paprastą klausimą: ar brangesnis skalbiklis geriau išskalbia, ar tiesiog maloniau kvepia? Po kelių skalbimų jau žinojau, kurį pirksiu kasdien, o kurį pasiliksiu atskirai.

Iki tol rinkdavausi beveik automatiškai: pažįstamas pavadinimas, geltona akcijos etiketė, butelis į vežimėlį. Kainą matydavau, tačiau kiek kainuoja vienas skalbimas – neskaičiuodavau. Namuose skalbiklio įpildavau maždaug iš akies. Kai drabužiai maloniai kvepėdavo, laikydavau, kad priemonė savo darbą atliko. Šįkart nusprendžiau atskirti du dalykus, kuriuos anksčiau suplakdavau į vieną: kvapą ir švarą.

Pirmas skirtumas paaiškėjo dar neįjungus skalbyklės

Ant pigesnio butelio buvo nurodyta, kad jo pakaks dvidešimčiai skalbimų, ant brangesnio – keturiasdešimčiai. Suskaičiavau: pagal šiuos pakuočių duomenis vienas skalbimas pirmuoju kainuotų dvidešimt centų, antruoju – trisdešimt penkis. Prie lentynos kainų skirtumas atrodė milžiniškas, tačiau skaičiuojant vieną skalbimą liko penkiolika centų. Vis tiek skirtumas, tik jau visai kitoks.

Tuomet perskaičiau dozavimo instrukcijas. Pasirodo, skirtingiems skalbikliams numatyti kiekiai nebuvo vienodi, todėl vienas įprastas kamštelis abiem būtų buvęs netikslus matas. Pasiruošiau matavimo indelį ir nutariau laikytis kiekvienos priemonės nurodymų. Skalbiau ta pačia programa, panašų kiekį skalbinių ir nebandžiau visko sugrūsti į būgną. Minkštiklio atsisakiau – norėjau užuosti būtent skalbiklio paliktą kvapą.

Ištraukus rankšluosčius brangesnis atrodė laimėjęs

Pradėjau nuo panašiai naudotų rankšluosčių. Padalijau juos į dvi grupes, išskalbiau atskirai ir išdžiovinau toje pačioje patalpoje. Vos atidarius skalbyklę brangesnės priemonės pranašumas atrodė aiškus: kvapas buvo stipresnis ir išliko geriau juntamas rankšluosčiams išdžiūvus. Pigesne priemone skalbti rankšluosčiai kvepėjo gerokai silpniau. Pirmą minutę net pagalvojau, kad palyginimą galiu baigti.

Tačiau dienos šviesoje apžiūrėjęs audinį tokio ryškaus skirtumo nepamačiau. Abiejose grupėse rankšluosčiai atrodė švarūs, nemalonaus kvapo nebuvo. Panašiai nutiko ir su kasdien dėvimais marškinėliais, kurie neturėjo įsisenėjusių dėmių. Po pirmųjų skalbimų mano užrašuose atsirado sakinys: brangesnio skalbiklio kvapą atpažįstu lengvai, jo geresnio išskalbimo – dar ne.

Tai mane nustebino labiau, nei tikėjausi. Supratau, kaip greitai stiprų aromatą priimu už gerai atlikto darbo įrodymą. Anksčiau būčiau sulankstęs skalbinius ir net nežiūrėjęs į juos atidžiau.

Skirtumas išryškėjo ties virtuviniais rankšluosčiais

Kitam palyginimui paėmiau virtuvinius rankšluosčius. Jie buvo panašūs, tačiau dėmės, žinoma, nebuvo visiškai vienodos: ant vieno matėsi riebalų žymė, ant kito – maisto paliktas plotas. Papildomo dėmių valiklio nenaudojau. Norėjau pamatyti, kaip pasirinktos priemonės susitvarkys pačios, nors supratau, kad namuose tokio bandymo idealiai suvienodinti nepavyks.

Išdžiūvus skalbiniams skirtumas jau buvo matomas. Brangesne priemone skalbtoje grupėje dalis žymių atrodė blankesnės, o pigesne – kelios liko ryškesnės. Vis dėlto nė vienas skalbiklis visų senų dėmių nepašalino. Kartu išskalbti mažiau sutepti daiktai vėl atrodė panašiai, todėl nebegalėjau pasakyti vieno paprasto sakinio „šitas geras, o anas blogas“. Mano skalbiniuose jų skirtumas labiausiai išryškėjo tada, kai buvo daugiau nešvarumų.

Po penkto skalbimo jau turėjau sau naudingą atsakymą. Kasdieniams drabužiams, kuriuos skalbiu dėl įprasto dėvėjimo, pigesnės priemonės rezultatas mane tenkino. Brangesnę nusprendžiau palikti labiau suteptiems skalbiniams. Tai buvo mano namų patirtis su dviem pasirinktais produktais, o ne taisyklė visiems pigesniems ir brangesniems skalbikliams.

Pakeičiau ne tik pirkinį, bet ir vieną įprotį

Anksčiau, pamatęs neišskalbtą dėmę, kitą kartą tiesiog įpildavau daugiau priemonės. Dabar pirmiausia perskaitau dozavimą ir pažiūriu, ar drabužiui nereikia atskiro dėmės apdorojimo pagal jo priežiūros nurodymus. Taip pat nebelaikau pakuotėje nurodyto skalbimų skaičiaus pažadu, kad butelio būtinai tiek užteks: mano naudojamas kiekis gali skirtis priklausomai nuo skalbinių ir instrukcijų.

Pirkdamas kitą butelį jau lyginau kainą vienam skalbimui. Jei per metus skalbčiau du šimtus kartų, penkiolikos centų skirtumas sudarytų trisdešimt eurų. Tai suma, dėl kurios neverta kentėti prasto rezultato, bet nėra priežasties jos mokėti vien iš įpročio.

Pigesnis skalbiklis liko prie skalbyklės kasdieniam naudojimui, brangesnis – šalia jo, sunkesniems atvejams. O ištraukęs skalbinius dabar pirmiausia pažiūriu į vietą, kur buvo dėmė. Kvapas gali palaukti.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!