Septyniolikmetis surinko 30 tūkst. dolerių ir pasirūpino šimtais dviračių nepasiturintiems: viskas prasidėjo užsidarius vaikų užsiėmimams

Septyniolikmetis Jonathanas Thai iš JAV Džordžijos valstijos įkūrė fondą, kuris mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms padeda gauti dviračių, o vaikams – išmokti jais važiuoti. Jo iniciatyvai jau surinkta 30 tūkst. JAV dolerių, gauta 400 paaukotų dviračių ir išdalyta 500 šalmų. Tačiau paauglys neapsiribojo daiktų rinkimu: kartu su savanoriais jis rengia nemokamas pamokas, kuriose vaikai mokosi išlaikyti pusiausvyrą, stabdyti ir saugiai manevruoti.

Užsidarę užsiėmimai paskatino imtis darbo pačiam

Mintis įkurti „Pedal Forward Foundation“ Jonathanui kilo nutrūkus vietos REI organizuotiems bendruomenės mokymams važiuoti dviračiu. Tai buvo galimybė vaikams mokytis su pagalba, todėl jai dingus liko poreikis, kurį paauglys nusprendė padėti užpildyti. Užuot laukęs, kol panaši veikla atsiras iš naujo, jis pradėjo organizuoti savo iniciatyvą.

Alfaretoje gyvenantis Jonathanas pats užsiima triatlonu, tad važiavimas dviračiu yra jo sportinio gyvenimo dalis. Šią patirtį jis pritaikė veiklai, kurioje svarbiausias tikslas – padėti vaikui išdrįsti pradėti. Nemokami užsiėmimai skirti skirtingo amžiaus vaikams, įskaitant tuos, kurie dar nemoka savarankiškai važiuoti.

Prie sprendimo prisidėjo ir šeimos istorija. Jonathano tėvai augo pokario Vietnamo kaimo vietovėse, o jų patirtis padėjo sūnui pažvelgti į dviratį plačiau. Vienai šeimai jis pirmiausia reiškia sportą ar savaitgalio išvyką, kitai gali padėti pasiekti mokyklą, parduotuvę ar darbą.

Dviratis vaikui reikalingas kartu su galimybe juo naudotis

Fondo veikla jungia kelis dalykus: dviračių rinkimą, jų perdavimą šeimoms, šalmų dalijimą ir mokymus. Toks derinys svarbus, nes vien turėti dviratį dar nereiškia mokėti juo važiuoti. Vaikui gali reikėti pagalbos žengiant pirmuosius žingsnius, o šeimai – galimybės gauti ir reikalingą įrangą.

Jonathano iniciatyvai gauti 400 paaukotų dviračių rodo, kiek daug gali prisidėti bendruomenė. Vis dėlto šį skaičių reikia atskirti nuo jau perduotų dviračių kiekio: pateiktoje informacijoje nurodoma, kad šeimoms jų išdalyta šimtai. Surinkti daiktai ir jau suteikta pagalba nėra tas pats rodiklis, nors abu atskleidžia veiklos mastą.

Kartu išdalyta 500 šalmų ir surengta daugiau nei tuzinas nemokamų bendruomenės užsiėmimų. Fondas taip padeda ne tik įsigyti šeimai sunkiau prieinamą daiktą, bet ir išmokti juo naudotis. Būtent mokymosi dalis šią iniciatyvą paverčia ilgesniu darbu nei vienkartinis dviračių perdavimas.

Pamokos prasideda nuo pusiausvyros, o ne nuo greičio

Vienuose užsiėmimuose paprastai dalyvauja 30–45 vaikai. Mokymasis pradedamas nuo pagrindų: pusiausvyros lavinimo ir, pagal pasirinktą mokymo būdą, važiavimo su pagalbiniais ratukais. Vėliau pereinama prie stabdymo, manevravimo ir sudėtingesnių situacijų, susijusių su eismu.

Tokia eiga leidžia daugiau dėmesio skirti tam, ką vaikas jau moka ir ko dar turi išmokti. Pirmą kartą sėdančiam ant dviračio neužtenka pasakyti, kad reikia minti pedalus ir žiūrėti į priekį. Jam dar reikia suprasti, kaip pradėti važiuoti, sustoti ir suvaldyti dviratį nepraradus pusiausvyros.

Organizuoti užsiėmimus ir plėtoti veiklą padėjo įvairūs partneriai. Tarp jų – YMCA, „Boys and Girls Clubs of America“, Džordžijos transporto departamentas, Rosvelo miestas, savanorių organizacijos, Jonathano triatlono komanda ir vietos dviračių bendruomenės. Tai rodo, kad paauglio pradėtai veiklai augti reikėjo bendro organizacijų ir savanorių darbo.

Iniciatyva plečiasi, o kitas planas susijęs su šeimos šaknimis

Džordžijoje prasidėjusi veikla jau pasiekė Niujorką ir Tenesį, kur atsirado fondo padaliniai. Jonathano darbą įvertino ir tarptautinė ne pelno organizacija „Points of Light“, skyrusi jam apdovanojimą. Tačiau iniciatyvos rezultatas matomas ir be įvertinimų – per šeimas pasiekusius dviračius bei vaikus, gavusius progą mokytis.

2027 metais fondas planuoja labdaros ir dviračių kelionę į Vietnamą. Šis sumanymas susijęs su šalimi, iš kurios kilę Jonathano tėvai ir kurios šeimos patirtys prisidėjo prie jo motyvacijos. Kol kas tai būsimas veiklos etapas, todėl jo rezultatų dar negalima priskirti jau suteiktai pagalbai.

Ši istorija atkreipia dėmesį į paprastą bendruomenės poreikį, kurį lengva nuvertinti. Užsidarius vieniems užsiėmimams vaikai neprarado noro mokytis – dingo vieta, kur tai buvo galima padaryti su pagalba. Jonathanas pradėjo nuo šios spragos, o dabar jo įkurta organizacija rūpinasi ir tuo, kad išmokęs važiuoti vaikas turėtų kuo grįžti prie naujojo įgūdžio.

Šią istoriją redakcijai atsiuntė kaipkada.lt skaitytojas. Siekiant apsaugoti privatumą, vardai ir kai kurios detalės gali būti pakeisti. Turite savo istoriją? Papasakokite mums.